Vilniaus nuotekų valykloje lankėsi Grigiškių rajono bendruomenė

2011 12 05

Vilniaus nuotekų valykloje įvyko susitikimas su Grigiškių rajono gyventojais. Vizito metu bendruomenės nariai apžiūrėjo statomus naujus dumblo apdorojimo įrenginius, kuriais siekiama visiškai sutvarkyti susidarantį dumblą ir sumažinti jo kiekį. Statybų eiga itin svarbi šio rajonų gyventojams, nes kiekvienais metais atšilus orams juos pasiekia nemalonus susikaupusio dumblo kvapas.

Grigiškių rajono seniūnas Leonard Klimovič pasakojo, kad Grigiškių seniūniją pasiekia nemažai skundų. „Geriau vieną kartą nuvažiuoti ir pamatyti pačiam, kokia yra padėtis, nei gauti dešimt atsakymų iš seniūnijos, “ – sakė Leonard Klimovič.

Seniūnijos gyventojams dumblo apdorojimo įrenginius aprodžiusio Vilniaus nuotekų valyklos viršininko Vidmanto Puodžiūno nuomone, daugiau sužinoti apie naująją technologiją verta tam, kad išvengtume nerimo ir nesusipratimų. „Dažnai į mus kreipiasi pasipiktinę gyventojai, reikalaudami išspręsti problemą akimirksniu. Per dieną pakeisti situacijos neįmanoma, tačiau palaipsniui deriname naujuosius įrenginius ir jie pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti vasaros viduryje,“ –  pasakojo V. Puodžiūnas.

Šiuo metu didžiausioje Lietuvoje nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro iki 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo. Dalis susidarančio dumblo kompostuojama, o perteklinis nusausintas dumblas išvežamas į laukus. Kadangi nėra pakankamai plotų, kuriems jis būtų reikalingas, be to, dumblo išvežimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų – dumblas kaupiasi nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėje.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Smarkiai sumažės per parą susidarančio dumblo kiekis – po džiovinimo proceso liks apie 40 kubiniai metrų išdžiovinto dumblo vietoje šiuo metu susidarančių 200 tonų. Gamybos proceso metu susidariusios biodujos bus naudojamos elektros energijos gamybai ar patalpų šildymui.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių "WTE Wassertechnik" ir "Cambi" konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų, 95 mln. litų, skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė "Vilniaus vandenys", apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.