Iš naujuose dumblo pūdytuvuose pagamintų dujų pirmą kartą uždegta dujų žvakė

2012 02 01
Vilniaus nuotekų valykloje iš naujuose dumblo pūdytuvuose sukauptų dujų pirmą kartą uždegta žvakė. Taip išbandyta svarbi pernai pastatytų dumblo apdorojimo įrenginių veiklos grandinės dalis – metų viduryje jau bus galima įrenginius paleisti pilnu pajėgumu ir iš pūdytuvuose, apdorojant dumblą, išgautų dujų gaminti elektros ir šiluminę energiją.

Rudenį pradėjus pildyti pūdytuvus dumblu, šiuo metu užpildyti du iš trijų nuotekų valykloje stovinčių dumblo pūdytuvų. Išbandyta bei paleista ir naujoji katilinė, kurios katilai jau pilnu pajėgumu gamina garą. Ateinančią vasarą pradėjus eksploatuoti naujuosius įrenginius, susidariusios biodujos bus nukreipiamos į katilinėje esančius garo katilus ir naudojamos elektros energijos gamybai ar patalpų šildymui. O apdorotą dumblą išdžiovinus džiovyklose jis bus perkeliamas į sandarias dumblo saugyklas, ir vėliau galės būti panaudotas žemės ūkyje.

UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros padalinio direktoriaus Lino Didriko teigimu, pavykęs žvakės įžiebimas leidžia tikėtis, kad ir būsimą naujųjų įrenginių paleidimą lydės sėkmė. „Galima sakyti, kad šios išgautos dujos yra lyg pirmas iškeptas blynas, kuris, kaip matome, neprisvilo. Dar labiau džiugina tai, kad jau kurį laiką pildome naujus pūdytuvus, vadinasi, atviroje aikštelėje, iš kurios sklindantis kvapas vargina aplinkinių rajonų gyventojus, jau kompostuojamas mažesnis dumblo kiekis,“ – sakė L. Didrikas.

Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo. Dalis susidarančio dumblo kompostuojama, o perteklinis nusausintas dumblas išvežamas į laukus. Kadangi nėra pakankamai plotų, kuriems jis būtų reikalingas, be to, dumblo išvežimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų – dumblas kaupiasi nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėje.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Numatoma, kad po džiovinimo liks tik 40 kubinių metrų dumblo per parą.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių "WTE Wassertechnik" ir "Cambi" konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų, 105 mln. litų, skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė "Vilniaus vandenys", apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.