Artėja į pabaigą bandomoji Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių eksploatacija

2012 05 29
Vilniaus nuotekų valykloje baigiami naujųjų dumblo apdorojimo įrenginių bandymai. Pilnu pajėgumu gaminti elektros ir šiluminę energiją iš pūdytuvuose apdorojant dumblą išgautų dujų rengiamasi liepos viduryje.

Prieš savaitę buvo išbandytos ir pradėjo veikti dvi dumblo džiovyklos. Visi kiti svarbiausi dumblo apdorojimo įrenginiai – pūdytuvai bei termohidrolizės įrenginiai jau taip pat veikia. Išbandyta bei paleista ir naujoji katilinė, kurios katilai jau pilnu pajėgumu gamina garą. Prasidėjus nuolatinei eksploatacijai, susidariusios biodujos bus nuolat tiekiamosį katilinėje esančius garo katilus ir naudojamos elektros energijos gamybai ar patalpų šildymui. O apdorotą dumblą išdžiovinus džiovyklose jis bus perkeliamas į dumblo saugyklas, ir vėliau galės būti panaudotas žemės ūkyje.

UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojo Lino Didriko teigimu, šiuo metu baigiamas papildomų įrenginių montavimas, dengiamas ir dumblo sandėliavimo aikštelės stogas. „Birželio mėnesį projektas bus pateiktas įvertinti valstybinei komisijai, o vasaros viduryje, tikimės, naujieji dumblo apdorojimo įrenginiai jau veiks,“ – sakė L. Didrikas.

Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo. Dalis susidarančio dumblo kompostuojama, o perteklinis nusausintas dumblas išvežamas į laukus. Kadangi nėra pakankamai plotų, kuriems jis būtų reikalingas, be to, dumblo išvežimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų – dumblas kaupiasi nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėje.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Numatoma, kad po džiovinimo liks tik 40 kubinių metrų dumblo per parą.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių "WTE Wassertechnik" ir "Cambi" konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų projektui įgyvendinti –  94,5 mln. litų – skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė "Vilniaus vandenys", apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.

Šis projektas prisidės prie socialinių ir ekonominių skirtumų tarp ES regionų mažinimo. ES parama – žingsnis į mūsų gerovę!