Be vandens nuostolių veikianti vandentiekio stotis

2013 01 28

Specialistai nuolat pabrėžia, kad Vilniaus miesto ir rajono gyventojams iš požeminių gręžinių tiekiamas vanduo yra labai geros kokybės – tokia privilegija gali pasigirti tik labai nedidelė dalis pasaulio miestų. Ar kada susimąstome, kaip šis kokybiškas vanduo pasiekia mūsų čiaupus?

Norint, kad požeminiuose gręžiniuose išgaunamas vanduo atitiktų labai geros kokybės geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus, prieš tiekiant vandenį vartotojams jame turi būti ženkliai sumažinama geležies ir mangano koncentracija. Tuo tikslu prie antro kėlimo vandentiekio siurblinių įrengiami vandens gerinimo įrenginiai.

Iš viso tiekiamo vandens kokybei gerinti Vilniuje įrengta 14 geležies šalinimo įrenginių, didžiausi jų veikia Antavilių vandentiekio stotyje (VS), iš kurios į sostinę tiekiama daugiau kaip 40 proc. viso miestui tiekiamo geriamojo vandens. Kasdien šiuo vandeniu aprūpinama net apie 270 tūkst. Vilniaus miesto (Valakupių, Santariškių, Baltupių, Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Viršuliškių, Žirmūnų, Šnipiškių, Jeruzalės, dalies Antakalnio ir Žvėryno, Balsių, Tarandės, Saulėtekio, Pylimėlių, Dvarčionių, Aukštagirio, Verkių, Verkių Riešės, Didžiosios Riešės, Visorių, Bajorų) gyventojų.

Dribsniais virtusi geležis lieka filtruose

Antavilių VS įdiegta supaprastinto vandens aeravimo ir vienalaipsnio filtravimo per atvirus beslėgius greituosius filtrus technologija. Ką tai reiškia? Visų pirma tai, kad stotyje naudojama bereagentinė technologija: vanduo ruošiamas naudojant tik oro deguonį ir jokių cheminių reagentų.

„Tekėdamas per tris pusės metro aukščio ir 4,5 m pločio aeracinius slenksčius su dantytomis keteromis, iš požeminių gręžinių pumpuojamas vanduo sudarydamas čiurkšles krenta kaskadomis ir taip yra aeruojamas (prisotinamas oro deguonimi), – vandens filtravimo Antaviliuose specifiką aiškino UAB „Vilniaus vandenys“ I Vandentiekio stočių skyriaus grupės vadovas Arūnas Kuzma. – Atviros aeracijos metu iš vandens pasišalina didžioji dalis natūraliai požeminiame vandenyje esančių, bet nemalonaus supuvusių kiaušinių kvapo vandenilio sulfido dujų, didėja vandens Ph ir susidaro palankios sąlygos geležies, amonio ir mangano oksidavimui bei šalinimui.“

Kaip iš vandens šalinama geležis? Aeruojant vandenį, susidarę dvivalentės geležies jonai oksiduojami vandenyje ištirpusiu deguonimi. Šio proceso metu susidaro trivalentės geležies hidroksidas t. y. geležis susiliečia su deguonimi, oksiduojasi ir virsta dribsniais, kurie sulaikomi koštuvuose. Antavilių VS yra 8 atviri, 4,80 m aukščio bei kiekvienas 40 kv. metrųploto koštuvai, užpildyti filtravimo medžiaga – 1–2 mm stambumo kvarciniu smėliu (užpildo aukštis 1,6 m). Pradėjus eksploatuoti vandens gerinimo įrenginius, vien tik geležies kiekis geriamajame vandenyje buvo sumažintas daugiau nei 20 kartų.

Išvalytas vanduo suteka į tarpinius švaraus vandens rezervuarus ir iš jų yra pumpuojamas į darbinius švaraus vandens rezervuarus (pakeliui dezinfekuojamas nedideliu kiekiu aplinkai ir vartotojams nepavojingo natrio hipochlorito tirpalo). Iš šių rezervuarų vanduo tiekiamas Vilniaus miesto gyventojams. Antavilių vanduo iki labiausiai nutolusių vartotojų vamzdynais keliauja net iki 40 km.

Pasak A. Kuzmos, pastaruoju metu per dieną iš Antavilių VS Vilniui tiekiama apie 45 tūkst. kubinių metrų vandens, taigi apie 1900 kubinių metrų per valandą. O maksimalus stoties pajėgumas – net 72 tūkst. kubinių metrų vandens per parą.

Neprarandamas nė lašas vandens

Antavilių vandentiekio kompleksas buvo statomas etapais. 1976 m. vasarą išgręžti pirmieji gręžiniai Virių vandenvietėje, 1977 m. rudenį pradėta eksploatuoti Antavilių 2-o pakėlimo VS, 1986 m. pastatytas trečias 10 000 kubinių metrų talpos geriamojo vandens rezervuaras ir 2-oji siurblinė. 2001-ųjų rudenį pastatyti bei pradėti eksploatuoti vandens gerinimo įrenginiai, o 2002 m. atlikta siurblinės rekonstrukcija ir modernizacija.

„Pasaulyje yra daug įvairių panašių technologinių sprendimų, bet lygiai tokios pat technologijos, kaip Antavilių VS nėra, kadangi nėra ir lygiai tokio paties geriamojo vandens su vienodais ištirpusių cheminių elementų kiekiais ir proporcijomis, – kalbėjo A. Kuzma. – Tokia ar analogiška technologinė schema, įvertinant ir paruošiamo vandens kiekius, nei šalyje, nei kur nors artimuose kraštuose, mano žiniomis, nėra įdiegta.“

Antaviliuose esantys gerinimo įrenginiai unikalūs ir tuo, kad vanduo, naudojamas koštuvams nuo nuosėdų praplauti, yra nukošiamas ir nusodinamas, o vėliau grąžinamas atgal į ruošiamo vandens srautą, filtruojamas ir tiekiamas vilniečiams. Tai reiškia, kad valant vandenį Antaviliuose nepatiriamas joks vandens nuostolis. Sėsdintuvuose nusodintos geležies ir mangano hidroksidų nuosėdos sausinamos kameriniu sunkimo presu, sandėliuojamos ir išgabenamos į sąvartyną.

Pažymėtina ir tai, kad Antavilių VS priešprojektinius mokslinius tyrimus, projektavimą, statybą ir net valdymo programą sukūrė ir atliko Lietuvos mokslininkai, projektuotojai, inžinieriai, neprireikė užsienio kompanijų ar jų konsultantų pagalbos. Tai įrodo, kad mūsų šalis turi kokybiškai dirbančių ir kūrybingų specialistų, galinčių vystyti ir įgyvendinti panašius projektus.

Daugiau nuotraukų iš Antavilių VS galite peržiūrėti čia.