Vilniuje šulinius keičia vandentiekis

2013 01 31

Burzgiantys ekskavatoriai, barškantys vamzdžiai, sunkiai pravažiuojamos gatvės – taip atrodo pastarosios sodininkų bendrijos „Šeškinė“ Vilniuje gyventojų gyvenimo savaitės. Tokia kasdienybė daug kam galėtų pasirodyti nemaloni ir varginanti, tačiau vietiniai žmonės su džiaugsmu stebi gyvenvietėje vykstančius vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbus. Mat viltis neilgai trukus namuose atsukti vandens čiaupą atperka bet kokius nesklandumus.

SB „Šeškinė“ pirmininkas Adolfas Vrubliauskas pasakojo, kad žmonės jau buvo pavargę vandenį semti iš šulinių ir naudotis lauko tualetais: „Visgi gyvename kone sostinės centre. Kasdieniame gyvenime mums labai trūko šių, rodos, daug kam įprastų, bet tiesiog būtinų patogumų.“

Situacija pasikeitė UAB „Vilniaus vandenims“ pradėjus įgyvendinti projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste“. Jis įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, ir iš dalies yra finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 32 839 980,00 Lt. Projekto vykdytojui UAB „Vilniaus vandenys“ projekto įgyvendinimui skirta 31 196 658,90 Lt: 27 912 800,07 Lt ES fondo lėšų ir 3 283 858,83 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytojas įsipareigojo projekto įgyvendinimui skirti ne mažiau nei 1 643 321,10 Lt.

Pustrečio tūkstančio – daug ar mažai?

Projekte numatyta išplėtoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą Naujoje Vilnioje–Kairėnuose, Antaviliuose, Daniliškėse, Pavilnyje, SB „Šeškinė“, SB „Jurginas“, Gineitiškėse bei Trakų Vokėje. Iš į projektą įeinančių 5 rangos sutarčių, šiuo metu pasirašytos 3, dar dvi – derinamos, jas planuojama pasirašyti artimiausiu metu. Darbai jau vykdomi SB „Šeškinė“ ir Gineitiškių objektuose, paruošiamieji darbai vyksta Antavilių, SB „Jurginas“, Pavilnio bei Daniliškių rajonuose. Projektas turi būti baigtas įgyvendinti iki 2014 m. balandžio 30 d.

„Įgyvendinant projektą, numatyta minėtose teritorijose nutiesti 32,9 km naujų vandentiekio ir 49,8 km naujų nuotekų tinklų. Prie nuotekų tinklų bus naujai prijungti 2592 gyventojai, – pasakojo UAB „Vilniaus vandenys“ Plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. – Abejojantiems, ar tai didelis, ar mažas skaičius, pirmiausia patartume atsižvelgti į tai, kaip gaunant ypač kokybišką geriamąjį vandenį tiesiai į namus iš tiesų palengvės šių žmonių kasdieninis gyvenimas, namų ruošos darbai. Tada pustrečio tūkstančio gyventojų atrodo labai daug.“

Klojami trijų rūšių ilgaamžiškumu pasižymintys vamzdžiai

„Tipinę darbo dieną klojant vamzdynus pradedame ekskavatoriumi kasdami tranšėją, – pasakojo darbus vykdančios įmonės „Statovita“ statybų vadovas Vasilijus Mirkevič. – Vėliau ant paruošto smėlio pagrindo klojame vamzdį, smėliu užpilame jo šonus, po to – dar 30 cm aukščio apsauginiu smėlio sluoksniu. Tada tranšėją užpilame vietiniu gruntu.“ Per pamainą žiemos sąlygomis paklojama maždaug po 40 m vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Klojant vamzdžius, orientuojamasi į jų kokybę ir ilgaamžiškumą. Statybų vadovas pasakojo, kad nuotekų tinklams šiame projekte numatoma naudoti PVC (polivinilchloridinius) ir PE (polietileninius) vamzdžius. PVC vamzdžiai yra atsparūs agresyvioms medžiagoms, esančioms nuotekose, tarnauja apie 50 metų ir yra labai patvarūs. Pastiprintos rūšies PE vamzdžiai teoriškai gali išsilaikyti ir iki 100 metų. Jie ypač atsparūs dilimui, taip pat korozijai, pasižymi puikiomis hidraulinėmis savybėmis.

Vandentiekio tinklų klojimui taip pat numatoma naudoti PE vamzdžius, pagamintus iš netoksiškos, geriamojo vandens perdavimui tinkamos medžiagos, bei kalaus ketaus vamzdžius, pasižyminčius ilgaamžiškumu iki 100 ir daugiau metų. „Tokio tipo vamzdžiai jau pakloti daugiau nei 1000 pasaulio miestų. Nepaprastas vamzdžio mechaninis atsparumas užtikrina produkto patikimumą net esant didelei išorinei apkrovai ir žymiems aplinkos pokyčiams“, – kalbėjo V. Mirkevič.

Gyventojai patiriamų sunkumų nesureikšmina

SB „Šeškinė“ gyventojams kyla šiokių tokių nepatogumų, mat darbus vykdant siaurose gatvelėse transportas negali pravažiuoti, sunkėja susisiekimas, tačiau žmonės, pasak A. Vrubliausko, pernelyg nesiskundžia. „Žinoma, sunkumų yra, bet gyventojai yra nepaprastai dėkingi, kad darbai pradėti vykdyti. Be to, sunku skųstis, kai matai, kaip darbininkai darbus atlieka net ir spaudžiant šalčiui. Stengiamės būti supratingi, kantrūs. Darbų pabaigos laukiame su nekantrumu“

SB „Šeškinė“ pirmininko žodžius patvirtina ir V. Mirkevič, kurio teigimu, vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimas vyksta net ir esant nemalonioms oro sąlygoms: darbai stabdomi tik jei labai stipriai lyja arba termometro stulpeliai krenta žemiau -15 laipsnių padalos. „Esant šalčiui, dirbti galima, tik būtina stebėti, kad neužšaltų tranšėjos dugnas, atsargiau elgtis su PVC vamzdžiais. Apie 15 laipsnių šalčio temperatūra laikoma ribine, kuriai esant, darbus rekomenduojama stabdyti“, – pasakojo statybų vadovas.

Vykdoma ir daugiau panašių projektų

Įgyvendinamas projektas – ne vienintelis UAB „Vilniaus vandenys“ planuose. Sėkmingai buvo įgyvendintas ir „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės)“ projektas Bajoruose, Balsiuose ir Tarandėje. „Šiuo metu taip pat įgyvendinamas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“ pirmasis etapas. Nauji tinklai pakloti Grigiškių, Pavilnio, Kairėnų–Galgių gyvenvietėse, darbai vis dar vyksta Santariškių–Visorių, Avižienių, Buivydiškių bei Salininkų objektuose. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, atitinkančias nustatytus kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, suteiksime dar 11 600 gyventojų“, – pasakojo L. Didrikas.