Geriamasis vanduo Vilniuje savo kokybe taikosi į geriausiųjų dešimtuką

2013 06 25

UAB „Vilniaus vandenys“ geriamasis vanduo savo kokybe atsidūrė 13 vietoje Europoje. Nors ir neįmanoma aplenkti Vienos vandens, atitekančio iš Alpių, tačiau bendrovė užsibrėžė ambicingą tikslą – atsidurti septintoje vietoje.

Pagal darbo našumo indeksą, UAB „Vilniaus vandenys“ beveik ketvirtadaliu lenkia stambiausių Lietuvos vandentvarkos įmonių vidurkį. Bendrovei iškeltas gana ambicingas uždavinys – racionaliai panaudoti per 5 metus investiciniams ir plėtros projektams bei turtui skirtus 726,8 mln. Lt.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. vasario 24 d. sprendimu NR.1-1409 suderino UAB „Vilniaus vandenys“ 2010–2014 m. veiklos ir plėtros planą, pagal kurį bendrovė 461,8 mln. Lt numatė skirti investicinių ir plėtros projektų įgyvendinimui, o 265,0 mln. Lt – ilgalaikiam turtui įsigyti ir renovuoti.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Valentinio Miltienio, iš esmės visi projektai arba įgyvendinti, arba baigiami įgyvendinti. Tik kai kurių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų ir „Vilniaus vandenims“ įgyvendinti patikėtų projektų teko atsisakyti, nes prisijungimo išlaidos vienam gyventojui būtų buvusios labai didelės. Taip nutiko, pavyzdžiui, su šiaurine Pilaitės dalimi, kur būtų reikėję vamzdynus kasti giliai po žeme, kaina būtų išaugusi, o gyventojų ten ne tiek ir daug. Tokie projektai perkeliami į 2014–2020 m. „Taigi ne dėl mūsų ar savivaldybės kaltės tokie projektai neįgyvendinami. Įvertinus per didelius jiems įgyvendinti reikalingus kaštus, negauname finansavimo projektams“, – sakė generalinis direktorius.

Numatyti projektai Tarandėje, Balsiuose, Visoriuose, Sereikiškėse, Pavilnyje, Daniliškėse, Trakų Vokėje ir kitur sėkmingai vykdomi ar jau įvykdyti.

Gerina žmonių gyvenimo sąlygas

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ tiesia vamzdynus – vandentiekio, kanalizacijos tinklus, stato ir įjungia siurblines, kad žmonės gautų centralizuotai tiekiamą, geros kokybės vandenį, kad nebenaudotų atliekų duobių (o tai padeda sumažinti gamtos teršimą). Prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų žmonės nebeturi rūpintis dumblo išvežimu, nebekyla grėsmė, kad bus teršiamas gruntas.

„Turime rezervinį projektų sąrašą, o Aplinkos ministerija rado resursų, todėl norime prie tinklų prijungti tokius senuosius Vilniaus rajonus kaip Markučiai, Šnipiškės, tolimasis Antakalnis, kur įsikūrę sodai. Tokie projektai labai sudėtingi, bet vis tiek stengsimės juos įgyvendinti. Juk gyvename XXI amžiuje – žmonės turėtų tai jausti savo buityje. Tie, kurie savo teritorijose darosi gręžinius, stato vandens gerinimo įrenginius, už visa tai turi sumokėti, o kur dar priežiūra. Jei mes nutiestume tinklus iki jų namų, mes atsakytume už centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę“, – teigia V. Miltienis.

Plėtrai naudojamos lėšos iš trijų šaltinių: Europos Sąjungos fondų, įmonės paskolų ir įmonės vidaus amortizacinių atskaitymų. Generalinis direktorius pabrėžia, kad už šaltą vandenį iš gyventojų surinktų lėšų plėtros darbai nevykdomi. Iš vandens vartotojų surinktos lėšos naudojamos esamos infrastruktūros priežiūrai.

„Žmonėms atrodo, kad investicijas atliekame didindami vandens tarifą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: vandens kainą įstatymu nustato valstybė (6 centai už kubinį metrą), o mūsų įmonė tik teikia paslaugą. Mūsų tiekiamas vanduo gyventojus pasiekia jų namuose, be to, kalbame ne tik apie toną vandens, bet ir apie toną nuotekų. Vilniuje turime maždaug trijų tūkstančių kilometrų ilgio vamzdyną – apie 1,6 tūkst. km vandens ir apie 1,4 tūkst. km nuotekų tinklų – visa tai reikia prižiūrėti. Kai kurie tinklai yra 40-50 metų senumo, dažnėja avarijos. Taip pat Vilniuje yra 29 vandenvietės, kuriose yra pustrečio šimto gręžinių, 116 vandentiekio ir 117 nuotekų siurblinių. Visų jų priežiūrą vykdo 44 avarinės brigados. Taigi mūsų tiekiamo vandens kaina nėra didelė – užtenka ją palyginti su parduotuvėse parduodamo vandens kaina. Pažvelgus į šildymo ar elektros kainas, už vandenį ir nuotekas mokame nepalyginamai mažiau, nors vandenį naudojame kasdien“, – šalto vandens kainos sudedamąsias dalis išsamiai paaiškina „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Vilnius gauna labai kokybišką, nugeležintą vandenį, kurį galima gerti tiesiog iš čiaupo. Tam įmonės lėšomis statomi vandens gerinimo įrenginiai. Šiuo metu tokie įrengiami Daniliškėse, Salininkuose, Trakų Vokėje.

„Mūsų darbo dažnai nesimato – vanduo iš čiaupo bėga ir tiek. Tačiau iš tiesų prie to dirba labai daug žmonių, specialistų, reikia investicijų. Didžioji mūsų ūkio dalis yra po žeme“, – sako V. Miltienis.

Prioritetas – valymo įrenginiai

Valymo įrenginiai – didžiausias bendrovės prioritetas. Prieš dvejus metus Lazdynų ir Pilaitės rajonų gyventojai kentėjo nuo didelės smarvės, atsiradusios dėl senų valymo įrenginių. Apdirbus dumblą naujaisiais įrenginiai, jo lieka 4–5 kartus mažiau. Valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. m³ nuotekų, todėl anksčiau per dieną susidarydavo 200 t sausinto dumblo. Įdiegus naujus įrenginius, pavyko sumažinti dumblo kiekį ir dvoką.

Apdorojant dumblą šiuolaikiniais įrenginiais, pagaminama iki 16 milijonų kWh elektros, o į Nerį sugrąžinamas 98 proc. švarumo vanduo, nemalonių kvapų nebeliko. Iš likusio dumblo, sumaišyto su iš miesto atgabenamomis nupjautomis šakomis, surinktais lapais, gaminamas kompostas. Jį gali išsivežti ūkininkai, kelininkai, jei nori, kad plotai greičiau apželtų žole. Taip apsisuka savotiškas ratas – viskas grįžta atgal į žemę.

Renkantis technologiją „Vilniaus vandenų“ specialistai domėjosi, kokios sistemos veikia Škotijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Belgijoje.

Biologinių valymo įrenginių diegimo projektai nesustoja. Šiuo metu vykdoma studija, pagal kurią bendrovė rengs biologinio valymo įrenginių statybos projektą. Tikimasi, kad jau 2014 m. pagal parengtą studiją bus galima skelbti viešąjį darbų konkursą. Tuomet bendrovėje atsirastų visas modernių valymo įrenginių ciklas. 

Modernizuojant biologinio valymo įrenginius nuotekų tvarkymas Vilniuje nebus nutraukiamas, darbai bus atliekami daliai įrenginių veikiant, o tai labai sudėtinga. Jau įvykdytas valymo įrenginių modernizavimo projektas technologiškai buvo labai sudėtingas. Tai daug sudėtingiau nei, tarkime, elektros pastotės statyba. 

Vandenį Vilniuje galima gerti iš čiaupo

Kitas bendrovės prioritetas – vandens kokybės užtikrinimas. Orientuojamasi į vandens gerinimo įrenginių statybą. Lyginant miestus pagal vandens kokybę, Vilnius šiuo metu užima 13 vietą Europoje. Netolimoje ateityje užsibrėžtas tikslas – patekti į pirmąjį septintuką. Nors ir negalime lygintis su Vienos vandeniu, kuris tiekiamas tyras tiesiai iš Alpių, tačiau Vilniaus pranašumas – 100 proc. vanduo gaunamas iš požeminių telkinių, ne kaip, tarkime, Rygoje ar Taline.

Taip pat svarbu plėsti tinklą, kad kuo daugiau žmonių galėtų prisijungti prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos. Iki 2015-ųjų stengsimės maksimaliai panaudoti 2007–2013 m. europinius pinigus, o 2014–2020 m. be valymo įrenginių orientuosimės labiausiai į esamo tinklo tvarkymą, rekonstrukciją.

Šiuo metu centralizuotai vandenį gaunančių abonentų yra apie 250 tūkst., tai yra apie 89 proc. visų vandens vartotojų Vilniuje.

Centralizuotas vandentiekis yra patogus, tačiau svarbiausia – juo tiekiamas kokybiškas vanduo. Europoje, jei savivaldybė numato sklypą, kuriame bus statomi namai, priveda visas komunikacijas ir numatytuose sklypuose žmonės turi namus pasistatyti per 3 metus – vienu metu visi. Lietuvoje kol kas viskas vyksta atvirkščiai: žmonės gauna sklypą, pasistato namą, o kai aplink atsiranda daugiau kaimynų, pradedama, galvoti, kaip čia nutiesti tuos tinklus.

Pasirašant sutartį su ES dėl 2007–2013 m. finansavimo, buvo įsipareigota prijungti tam tikrą kiekį gyventojų prie konkrečių naujai tiesiamų tinklų. Tačiau norint išpildyti reikalavimus, teko tiesti komunikacijas tik link jau esamų statinių, o ne laukuose, žiūrint į ateities perspektyvą.

Šiuo metu vyrauja praktika, kad gyventojas, pasistatęs namą, nelauks, kol iki jo nuties vandentiekį: jis savo lėšomis įsirengia gręžinį, susideda vandens gerinimo įrenginius, išsikasa duobę, kas jam kainuoja apie 20–30 tūkstančių litų. Natūralu, kad jis jau dvejos prieš priimdamas sprendimą jungtis prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemos. Pagal valstybinę raidos strategiją iki 2015 m. Lietuvoje centralizuotas vandentiekis turi būti prieinamas ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų. Bet tam, kad būtų pasiektas šis rodiklis, šalia techninių galimybių – nutiestų vamzdžių, būtinas ir gyventojų sąmoningumas. Žmonės turi suvokti, kad gyvenimas geresnėmis buities sąlygomis ir švaresnėje aplinkoje turi tapti mūsų visų bendru tikslu.

***

Faktai:

  • Vilniaus vandentiekio pradžia skaičiuojama nuo 1501 m. Tai seniausias vandentiekis Lietuvoje.
  • Centralizuotai sostinės gyventojams vanduo pradėtas tiekti 1914 m.
  • „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja 1627 km vandentiekio vamzdyno ir 1095,4 km nuotekų tinklų (2012 m. pab. duomenys)
  • Bendrovė per metus išgauna 32,66 mln. kub. metrų vandens, o patiekia – 32,45 mln. kub. metrus (2012 m. pab. duomenys)
  • Per metus išvalo 41,711 mln. kub. metrų nuotekų (2012 m. pab. duomenys)
  • Per metus vandentiekyje likviduotos 702 avarijos (2012 m. pab. duomenys)
  • Vilniuje yra daugiau nei 150 pastovių vandens kokybės patikros taškų. Jų yra visose centralizuotai tiekiamo vandens grandyse.
  • Kasmet UAB „Vilniaus vandenys“ laboratorija atlieka per 10 tūkst. cheminių, fizikinių bei mikrobiologinių geriamojo vandens tyrimų.