Kasmet kovo 22-ąją visame pasaulyje minima vandens diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į regis visiems įprastą, tačiau gyvybiškai svarbų ir retą gamtos išteklių – gėlą vandenį.

Vanduo užima daugiau kaip 70 procentų žemės paviršiaus, tačiau net 98 procentai vandens yra per daug druskingas, kad būtų galima jį vartoti. Gėlas vanduo sudaro vos 3 procentus viso planetos vandens, iš kurių beveik procento panaudoti negalima, nes jis užšalęs poliariniuose ledynuose. Gėlo vandens poreikis sparčiai auga. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių vandens stygių pajus beveik 2 milijardai žmonių.

Galime pasidžiaugti, kad vandens požiūriu Lietuva – turtinga šalis. Turime ne tik nemažai ežerų ir upių, bet ir didžiulius telkinius gėlo požeminio vandens. Mūsų šalis bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Geriamasis vanduo išgaunamas iš devyniolikos arčiau ar giliau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių. Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Vien „Vilniaus vandenys“ centralizuotai tiekiamu vandeniu aprūpina apie 255 tūkst. gyventojų.

Paprastai viešai tiekiamas yra giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės irgi yra geros. Daugeliu atvejų jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelių gamtinės geležies ir mangano koncentracijų. Šie elementai gadina vandens spalvą ir kvapą, nors neigiamos įtakos sveikatai neturi. Geležis ir manganas iš vandens pašalinami vandenį aeruojant (vandenį prisotinant oro deguonimi, kad įvyktų tirpių geležies ir mangano junginių oksidacija iki netirpių junginių) ir filtruojant pro kvarcinio smėlio filtrus. Taip iki mūsų namų jau atiteka švarus ir skanus vanduo.

Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo turi atitikti higienos normos reikalavimus, todėl geriamojo vandens kokybė nuolat tikrinama laboratorijose. Per metus „Vilniaus vandenų“ laboratorija atlieka apie 23000 vandens tyrimų.

Daugelis Pasaulio šalių negali pasigirti, kad turi pakankamai ir tokios geros kokybės vandens, kokį turi Lietuva. Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje moterys negali mokytis, nes jų pareiga yra šeimai parnešti vandens. Jos iki vandens keliauja vidutiniškai apie 6 km ant savo pečių nešdamos apie 20 kg svorį.

Australija yra vienas sausringiausių gyvenamųjų žemynų, todėl čia vanduo labai saugomas. Yra įvairiausių vandens taupymo taisyklių, dalis gėlo vandens yra ruošiama iš sūraus jūrų vandens. Panaši situacija yra ir Saudo Arabijoje. Sūrus jūrų vanduo gėlinamas sudėtingomis, brangiomis vandens ruošimo technologijomis. Taip pat iškyla dar viena problema: nėra kur dėti išvalytos druskos, todėl ji vėl grąžinama į jūrą. Dėl šios priežasties sūrėja jūros pakrantė, o sūrėjant jūroms, kenčia joje gyvenanti flora ir fauna.

Kai kuriose šalyse žmonės kenčia nuo užteršto vandens. Bangladeše žmonės serga odos ligomis nuo arsenu užteršto vandens. Indijoje nuo mikrobiologiškai užteršto vandens kas 15 sekundžių numiršta po vieną vaiką. Šiaurės Amerikoje Mičigano valstijoje žmonės geria vandenį užterštą švinu.

Lietuva gali didžiuotis turėdami didžiulį ir vertingą turtą po žeme. Sakoma: „Praeities karai buvo dėl naftos, o ateities karai gali būti dėl vandens“. Didžiuokimės ir saugokime vandenį. Su Pasauline vandens diena!