Mitybos specialistai pabrėžia, kad vandens vartojimas yra vienas svarbiausių geros savijautos veiksnių – jis padeda palaikyti energiją, koncentraciją ir darbingumą, o neretai stiklinė vandens karštą vasaros dieną gali pakeisti ir tabletę nuo galvos skausmo. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šias rekomendacijas įsisavina vis daugiau gyventojų, o kas antras šalies gyventojas išeidamas iš namų visuomet pasiima nešiojamą vandens gertuvę, keturi iš dešimties – naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste.
Kiek vandens reikėtų išgerti?
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausiai Lietuvos gyventojai per dieną išgeria 3–4 stiklines vandens (26 proc.), 19 proc. – 4–5 stiklines, o 15 proc. – 1–2 stiklines.
„Vilnius sveikiau“ dietistė Greta Daukšė pastebi, kad nors dažnai minima rekomendacija išgerti apie 1,5–2 litrus vandens per dieną, tikrasis poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo, oro temperatūros ir sveikatos būklės.
„Karštomis dienomis ar aktyviai sportuojant skysčių poreikis gali gerokai išaugti. Svarbu nepamiršti, kad dalį skysčių gauname ir su maistu – vaisiais, daržovėmis, sriubomis bei kitais produktais. Vis dėlto grynas vanduo išlieka geriausias pasirinkimas kasdieniam troškuliui malšinti“, – teigia specialistė.
Jos teigimu, geriausia vadovautis troškulio jausmu ir skysčius vartoti tolygiai visos dienos metu, o ne stengtis išgerti didelį kiekį vienu kartu.
„Apie nepakankamą skysčių vartojimą gali signalizuoti sausa burna, nuovargis, sumažėjęs darbingumas, galvos skausmas, sunkesnė koncentracija ar tamsesnės spalvos šlapimas. Dažnai sakau: prieš ieškodami tabletės nuo galvos skausmo pirmiausia išgerkite stiklinę vandens. Žinoma, ne visi galvos skausmai susiję su skysčių trūkumu, tačiau lengva dehidratacija yra viena dažnų ir lengvai pašalinamų priežasčių“, – pataria dietistė.
Pasak pašnekovės, ypač svarbu reguliariai gerti vandenį vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir fiziškai aktyviems suaugusiems, nes šios grupės yra jautresnės skysčių trūkumui.
„Kasdien nešiojama gertuvė ir galimybė ją papildyti mieste esančiose vandens stotelėse gali padėti lengviau formuoti įprotį reguliariai vartoti pakankamai vandens“, – tvirtina „Vilnius sveikiau“ atstovė.
Ar vandens galima išgerti per daug? Pasirodo – taip. Vis dėlto G. Daukšė pažymi, kad tai labai retas atvejis.
„Per labai trumpą laiką išgėrus itin didelį kiekį vandens organizme gali sutrikti elektrolitų, ypač natrio, pusiausvyra. Dėl to gali pasireikšti pykinimas, galvos skausmas, silpnumas ar sumišimas. Tačiau daugumai žmonių didesnė problema yra ne per didelis, o nepakankamas vandens vartojimas“, – pastebi ji.
Gertuves patogu pasipildyti mieste
Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė – vis daugiau žmonių renkasi su savimi nešiotis daugkartines gertuves. Beveik pusė (48 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad išeidami iš namų visuomet arba dažnai pasiima vandens gertuvę. Per metus tokių gyventojų dalis išaugo nuo 40 proc.
Tyrimas atskleidė, kad negazuotą vandenį parduotuvėse daugelis šalies gyventojų perka tik neturėdami kitos išeities: kai nėra galimybės atsigerti vandens iš čiaupo, jaučia stiprų troškulį, neturi prieigos prie geriamojo vandens arba nėra tikri dėl vandens kokybės.
„Tai labai pozityvus pokytis – juk jis padeda mažinti vienkartinių plastikinių buteliukų naudojimą ir leidžia kasdien patogiai naudotis išskirtiniu Lietuvos ištekliumi – kokybišku požeminiu vandeniu iš giluminių gręžinių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo išgaunamas tik iš požeminių šaltinių, todėl daugeliu atvejų pirkti vandenį buteliukuose tiesiog nėra jokio poreikio“, – sako „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė.
Turimi apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi vandenį iš čiaupo, o pagrindinės to priežastys – patogumas ir mažesnė kaina.
Apklausa taip pat parodė, kad viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste naudojasi 41 proc. gyventojų.
Šiuo metu sostinėje veikia 57 lauko gertuvės. Visos jos pažymėtos interaktyviame žemėlapyje. Praėjusią vasarą Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai iš viešųjų gertuvių išgėrė 1,25 mln. litrų, arba 6,2 mln. stiklinių, vandens.
Šiemet viešųjų gertuvių tinklas plečiamas – naujos gertuvės atsiras Vingio parke, Žirmūnuose ir Mindaugo skvere, o pirmą kartą ir už Vilniaus ribų – Eišiškėse bei Šalčininkuose.
Vanduo tiek lauko gertuvėse, tiek gyventojų namuose yra išgaunamas iš tų pačių giluminių gręžinių, kurių gylis siekia nuo 40 iki 245 metrų, todėl vanduo yra švarus, tyras, šviežias ir malonaus skonio.
Šiemet „Vilniaus vandenys“ pratęsė praėjusią vasarą pradėtą iniciatyvą „Vilniuje visi geria iš krano“ ir pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Keliame stiklinę vandens“, kuria siekiama skatinti rinktis vandenį iš čiaupo ir atkreipti dėmesį į išskirtinę Vilniaus vertybę – kokybišką geriamąjį vandenį iš giluminių gręžinių.
