Komentaro autorius: Julius Lisauskas, „Vilniaus vandenys“ Veiklos atsparumo skyriaus kibernetinio saugumo vadovas
Tarptautinė technologijų tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad pasaulinės išlaidos dirbtinio intelekto (DI) technologijoms ir su jomis susijusioms paslaugoms 2026 m. sieks apie 2,33 trln. eurų, o 2027 m. išaugs net iki 3,18 trln. eurų. Šios sumos aiškiai indikuoja, kad DI sprendimai jau tapo neatsiejama organizacijų dalimi ir ateityje dar labiau įsitvirtins įvairiose korporatyvinėse „eilutėse“. Vis dėlto kuo daugiau procesų patikėsime skaitmeninėms technologijoms bei automatizavimui – tuo svarbesnis tampa jų patikimumas, duomenų vientisumas ir kibernetinis atsparumas.
Nauja grėsmių realybė
Rizika, kad naujų technologijų diegimas gali aplenkti jų valdymo ir saugumo procesus, egzistuoja kiekvienoje sparčiai skaitmenizuojamoje organizacijoje. DI šią riziką išryškina: nauji įrankiai tampa prieinami akimirksniu ir dažnai pradedami naudoti individualia darbuotojų iniciatyva, organizacijai dar nespėjus įvertinti, kokie duomenys jiems perduodami, kaip jie saugomi ar naudojami.
DI kartu keičia ir pačią grėsmių aplinką. Ši technologija jau aktyviai naudojama socialinei inžinerijai (manipuliavimui žmonių patiklumu), žvalgybai ir atskirų kibernetinių atakų etapų automatizavimui. DI ne tik didina rizikų mastą ir greitį, bet ir kelia naujų iššūkių dėl konfidencialios informacijos apsaugos bei DI paslaugų tiekėjų patikimumo.
Technologija nepadės, jei neveiks procesai
Nors investicijų į kibernetinį saugumą poreikį šiandien smarkiai augina besikeičianti geopolitinė aplinka, tiekimo grandinės rizikos ir griežtėjantys reguliaciniai reikalavimai.
Deja, bet paties kibernetinio saugumo negalima užtikrinti tiesiog įsigijus vieną ar kitą produktą. Net ir pati pažangiausia priemonė neduos laukiamo rezultato, jeigu organizacija neturės žmonių ir procesų jai valdyti: gebėjimo stebėti aplinką, pastebėti incidentą, į jį reaguoti ir reguliariai testuoti apsaugos priemones.
Pagrindiniai kibernetinio saugumo principai išlieka tokie pat aktualūs kaip ir anksčiau – organizacijos privalo žinoti, kokius duomenis valdo, kas gali juos pasiekti ir kaip valdomi pažeidžiamumai. Organizacijoms vis svarbesnis tampa ne pavienių priemonių diegimas, o visas saugumo ciklas: rizikų vertinimas, prevencija, IT ir technologinės (OT) aplinkos stebėsena, saugumo testavimas bei darbuotojų atsparumo ugdymas.
Saugumas – neturi būti inovacijų stabdis
Atsiradus naujiems poreikiams DI naudojimo valdymui, DI saugumas tampa natūralia bendro kibernetinio atsparumo modelio dalimi. Saugus jo naudojimas tiesiogiai priklauso nuo bendros organizacijos kibernetinio saugumo brandos. Nemaža dalis investicijų į bazines kibernetinio saugumo priemones kartu padeda valdyti ir paties DI keliamas rizikas.
„Vilniaus vandenys“ DI kontekste įgyvendina principą – saugumas turi būti integruotas į sprendimų vertinimą ir diegimą nuo pat projekto ar konkrečios inovacijos planavimo etapo. Kibernetinio saugumo funkcijos užduotis nėra stabdyti DI ar kitas inovacijas. Jos vaidmuo – padėti organizacijai suprasti rizikas, nustatyti aiškias saugaus naudojimo ribas ir sudaryti sąlygas technologijų teikiama nauda naudotis kontroliuojamai.
Kibernetinio saugumo poreikiai nereiškia, kad turime atsisakyti tam tikrų inovatyvių projektų. Jie tiesiog atidžiai vertinami per atsparumo, saugumo ir atitikties prizmę. Kibernetinis saugumas tampa ne atskira investicija, o kiekvieno IT ar veiklos efektyvumo projekto dalimi.
Kritinėje infrastruktūroje ataka persikelia į fizinį pasaulį
Kibernetinio saugumo prioritetus lemia organizacijos rizikų analizė bei veiklos kritiškumas. Kritinės infrastruktūros organizacijai, tokiai kaip „Vilniaus vandenys“, saugumo investicijos nėra pasirenkamas technologinis patobulinimas – tai būtina veiklos atsparumo ir nepertraukiamo paslaugų teikimo sąlyga.
Vandens tiekimo sektoriuje mes saugome ne tik informaciją. Mums ypač svarbus veiklos tęstinumas, technologinių procesų patikimumas bei IT ir technologinių (OT) sistemų prieinamumas. Kibernetinis incidentas kritinėje infrastruktūroje gali paveikti ne tik skaitmeninę aplinką, bet ir realius fizinius procesus bei paslaugų teikimą gyventojams.
„Vilniaus vandenyse“ kibernetinio saugumo požiūris neatsilieka nuo inovacijų tempo. Jau esame sukūrę organizacinį pagrindą – valdyboje patvirtinę DI politiką ir naudojimo gaires. Mūsų požiūriu, kibernetinis saugumas neturi vytis jau įdiegto DI, jis yra jo diegimo dalis.
Ir šioje vietoje labai svarbu suprasti, kad kibernetinio saugumo investicijų grąža ne visada matuojama kaip įprasto verslo projekto. Sėkmingos prevencijos rezultatas dažniausiai yra neįvykęs incidentas, išvengtas veiklos sutrikimas ar drastiškai sumažintas jo poveikis.
Svarbiausia užduotis šiandien – rasti balansą: išmokti maksimaliai išnaudoti DI teikiamą naudą, lygiagrečiai nepadidinant organizacijai nepriimtinų rizikų.
