Vilniaus senojo vandentiekio vandenvietės
Vilnius ir jo apylinkės vandeningos: čia vingiavo upės, telkšojo ežerai, tryško šaltiniai. Tinkamiausias gėrimui – šaltinio vanduo, mūsų tautosakoje žinomas kaip gyvybės versmė, ligų šalintojas.
Šaltiniai yra ir pirmosios Vilniaus vandenvietės. Tos vietos, iš kurių verždavosi šaltiniai buvo ypač vertinamos ir branginamos. Šaltinio vanduo buvo materialinė vertybė, pasipelnymo objektas. Jo eksploatacija nieko nekainavo, žemvaldys turėjo visišką teisę neduoti juo naudotis arba nustatyti geriamo vandens kainą. Ypač tai buvo svarbu tose vietose, kur telkėsi daug žmonių.
Vilniaus senojo vandentiekio istorija taip pat susijusi su šaltiniais, jų priklausomybe bei naudojimosi ginčais.
Šios temos pasakojimai
Vingrių šaltiniai
Senasis Vilniaus vandentiekis, kaip minėjome, buvo gravitacinis ir dėl savitakos vanduo laisvai, be papildomos jėgos panaudojimo tekėdavo iš aukštesnės…
Aušros Vartų šaltiniai
Antrasis pagal svarbą Vilniaus senojo vandentiekio vandens tiekėjas buvo Aušros vartų šaltiniai. Tokį savo vardą šaltiniai gavo nuo to, kad jie buvo už…
Žiupronių (Misionierių) šaltiniai
Apie Žiupronių šaltinius turime dar mažiau žinių. Dabar beveik neįmanoma nustatyti, kur buvo tie šaltiniai, kiek jų buvo ir kurie šaltiniai buvo vadinami…
Kitos vandenvietės
Be natūralių Vingrių, Žiupronių ir Aušros vartų šaltinių, vamzdžiais tiekusių Vilniui vandenį, atrodo, kad dar buvo ir kitokių vandenviečių, tik apie jas…
