Vilnius ir jo apylinkės vandeningos: čia vingiavo upės, telkšojo ežerai, tryško šaltiniai. Tinkamiausias gėrimui – šaltinio vanduo, mūsų tautosakoje žinomas kaip gyvybės versmė, ligų šalintojas.
Šaltiniai yra ir pirmosios Vilniaus vandenvietės. Tos vietos, iš kurių verždavosi šaltiniai buvo ypač vertinamos ir branginamos. Šaltinio vanduo buvo materialinė vertybė, pasipelnymo objektas. Jo eksploatacija nieko nekainavo, žemvaldys turėjo visišką teisę neduoti juo naudotis arba nustatyti geriamo vandens kainą. Ypač tai buvo svarbu tose vietose, kur telkėsi daug žmonių.
Vilniaus senojo vandentiekio istorija taip pat susijusi su šaltiniais, jų priklausomybe bei naudojimosi ginčais.
TAIP PAT SKAITYKITE:
