Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, prieš pirmąją mokslų metų dieną vandens suvartojimas išauga du kartus, lyginant su įprastų dienų piko valandomis. Kadangi šiemet dauguma moksleivių mokslo metų pradžią švęs rugsėjo 3 d., rekordinį vandens poreikį vandentvarkos specialistai prognozuoja rugsėjo 2 d., sekmadienį.
„Mokslo metų pradžios šventės išvakarėse tiekiamo vandens kiekis yra didžiausias metuose ir netgi lenkia per didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Velykas – suvartojamo vandens kiekius“, – sako „Vilniaus vandenų“ komunikacijos koordinatorius Dalius Drevinskas.
Anot jo, piko metu užtikrinti įprastą vandens spaudimą paskutiniuose daugiabučių namų aukštuose tampa iššūkiu. Vandenviečių siurbliai dirba pilnu pajėgumu, tačiau sutrikimų pavyksta išvengti, nes bendrovės infrastruktūra yra pajėgi susitvarkyti su staigiais vandens poreikio šuoliais.
Bendrovės duomenimis, geriamasis vanduo nuo vandenvietės iki klientų Vilniaus mieste toliausiai nukeliauja apie 20 kilometrų, pakeliui, siurblių pagalba, vanduo nuo gręžinio iki čiaupo pakeliamas net iki 260 metrų aukštį – to reikalauja miesto reljefas ir pastatų aukštis.
„Žinoma, jeigu prieš mokslų metų pradžią nuspręsite maudytis ne vakare, o pavyzdžiui, dienos metu – palengvinsite mūsų infrastruktūros darbą“, – sako D. Drevinskas.
Didesniu iššūkiu nei suvartojamo vandens kiekis, vandentvarkos specialistai įvardija, didelius fosfatinių cheminių medžiagų kiekius, kurie iš naudojamų prausiklių, skalbiklių ar minkštiklių kartu su nuotekomis patenka į nuotekų valyklas. „Lyginant su sovietiniais nepritekliaus metais, fosfatų kiekis nuotekose yra išaugęs daugiau nei dvigubai. Šiuos cheminius junginius yra labai sunku išvalyti, todėl nedideli jų kiekiai vis vien patenka į aplinką. Dėl šios priežasties ir savo sveikatos labui, gyventojų prašome būti sąmoningais, tausoti aplinką bei rinktis natūralesnę ar ekologiškesnę buitinę chemiją ir kosmetiką“, – sako „Vilniaus vandenų“ atstovas.
