Vilniaus miesto nuotekų valyklos teritorija su nuotekų valykla, dumblo apdorojimo įrenginiais ir kompostavimo aikštelėmis užima apie 56 ha teritoriją.
Vilniaus nuotekų valykla
Rekonstrukcijos antrasis etapas užbaigtas 2024 m.
Švaresnis vanduo grįžta į Nerį
„Vilniaus vandenys“ užtikrina aukščiausios kokybės geriamojo vandens tiekimą vilniečiams ir surenka bei valo nuotekas Vilniaus mieste, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Vilniaus nuotekų valykla yra moderniausia valykla Baltijos šalyse, kurioje nuotekos išvalomos pagal Šiaurės šalių priimtus HELCOM aplinkosaugos standartus.
Valykla trumpai
Ištisą parą veikianti miesto infrastruktūra
Sostinėje tarp Pilaitės, Vilkpėdės ir Grigiškių pastatyta ir visu pajėgumu dirbanti valykla veikia ištisą parą. Visas sostinės nuotekas pumpuoja į šią valyklą daugiau nei 150 nuotekų siurblinių.
Per mėnesį į Vilniaus nuotekų valyklą atkeliauja apie 3,5 mln. kub. metrų nuotekų. Jomis būtų galima užpildyti 1400 Olimpinių plaukimo baseinų.
Valyklos pristatymas
Kaip dirba Vilniaus nuotekų valykla?
1965–2024
Istorija
-
Pradėta projektuoti Vilniaus miesto nuotekų valykla.
-
Prasidėjo valyklos statybos.
-
Pradėta eksploatuoti. Nuotekos buvo valomos tik mechaniškai, atskiriant stambias šiukšles, smėlį ir už nuotekas lengvesnes paviršiuje plaukiančias medžiagas.
-
Vilniaus miesto nuotekų valykla modernizuota, joje įrengti biologinio valymo įrenginiai.
-
Biologiniai valymo įrenginiai modernizuoti, į keturis bioreaktorius įdiegiant azoto ir fosforo šalinimo technologijas.
-
Pradėti valyklos rekonstrukcijos ir išplėtimo darbai, kuriais siekta padidinti veiklos efektyvumą.
-
Užbaigtas pirmasis valyklos rekonstrukcijos etapas, po kurio valykla tapo pritaikyta augančio miesto ateities poreikiams ir orientuota į antrinių žaliavų išgavimą.
-
Užbaigus Vilniaus nuotekų valyklos antrąjį etapą, nuotekos išvalomos pagal aukščiausius Šiaurės šalių taikomus HELCOM standartus.
-
Valykloje įdiegta dirbtinio intelekto sistema, realiuoju laiku analizuojanti biologinio nuotekų valymo procesus ir automatiškai optimizuojanti įrenginių darbą.
Daugiau nei 100 tūkst. m³ per parą
Nuotekų kolektorius
Į Vilniaus nuotekų valyklos nuotekų kolektorių per parą iš įvairių Vilniaus rajonų atiteka daugiau nei 100 tūkst. kub. metrų nuotekų.
Jos atiteka iš Grigiškių bei Aukštųjų Panerių „Pietvakariniu“ kolektoriumi, Gudelių – „Šiauriniu“, o iš Žemųjų Panerių ir Vilniaus miesto centro – „Rytiniu“.
Dviem latakais nuotekos keliauja į Grotų pastatą, kur prasideda mechaninis nuotekų valymas.
Septyni nuoseklūs etapai
Nuotekų valymo procesas
Pirmiausiai jas valome mechaniniu, tada – biologiniu, o vėliau – tretinio valymo būdu.
Kaip vyksta mechaninis valymas?
- Nuotekos teka pro stambias 10 mm tarpų grotas, kurios sulaiko stambias šiukšles.
- Nuotekos košiamos pro smulkesnes 6 mm tarpų grotas.
- Nuotekos patenka į smėliagaudes, kur sulaikomas smėlis – jis yra sunkus ir nusėda dugne.
- Nuotekos patenka į pirminius nusodintuvus. Čia nusėda kietosios, organinės ir kitos neištirpusios dalelės. Iš jų susidaro pirminis dumblas, kuris požeminiais vamzdynais nukreipiamas į dumblo rezervuarą.
Kaip vyksta biologinis valymas?
- Nuotekos nukreipiamos į bioreaktorius – veikliojo dumblo rezervuarus. Čia nuotekas valo mikroorganizmai: bakterijos skaido ir kaip maistą naudoja organinius nuotekų teršalus, orapūtės pučia orą ir maišo vandenį, kad veiklusis dumblas nenusėstų ir mikroorganizmai būtų aprūpinami deguonimi.
- Išvalytos nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus. Šie įrenginiai atskiria išvalytą vandenį nuo susidariusio veikliojo dumblo. Išvalytas vanduo nukreipiamas į išleistuvą, o dumblas – į dumblo rezervuarą.
Tretinis valymas
- Tuomet nuotekos patenka į tretinio valymo įrenginius. Juose baigiamas vandens valymo procesas. Pagal reikiamus kokybės standartus išvalytas vanduo kanalu išleidžiamas į Neries upę. Išleidžiamo vandens kokybę kontroliuoja „Vilniaus vandenų“ nuotekų laboratorija.
Pirmasis etapas
Mechaninis valymas
Per mėnesį mechaniškai išvalome apie:
74 tūkst. kgįvairių stambių atliekų (sauskelnių, kitų higienos reikmenų ir t. t.)
221 tūkst. kgsmėlio
4,7 tūkst. kgriebalų
Iš viso per mėnesį iš nuotekų išvaloma tiek įvairių atliekų, kiek maždaug sveria 86 lengvieji automobiliai.
Vilniečiai į nuotekas dažniausiai meta:
Popierinius rankšluosčius
Drėgnas servetėles
Aliejų
Vaistus
Intymios higienos priemones
Augintinių kraiką
Plaukus
Maisto likučius
Svarbu prisiminti, kad į kriaukles ir klozetus negalima mesti jokių atliekų!
Biologinis valymas
Kas vyksta bioreaktoriuose?
Bioreaktoriuose pradedamas biologinis nuotekų valymo procesas. Juose nuotekas valo mikroorganizmai: bakterijos skaido ir kaip maistą naudoja organinius nuotekų teršalus, rezervuarų orapūtės pučia orą ir maišo vandenį, kad veiklusis dumblas nenusėstų ir mikroorganizmai būtų aprūpinami deguonimi.
Dumblo atskyrimas
Antriniai nusodintuvai
Antriniai nusodintuvai skirti veikliajam dumblui atskirti nuo biologiškai valytų nuotekų. Į šiuos įrenginius patekusios nuotekos atsiskiria nuo veikliojo dumblo, kuris, būdamas sunkesnis, nusėda. Nuo veikliojo dumblo išvalytos nuotekos nukreipiamos į tretinio valymo įrenginius, o dumblas iš antrinių nusodintuvų yra grąžinamas į bioreaktorius. Aktyvaus dumblo perteklius yra tiekiamas į dumblo apdorojimo įrenginius.
Paskutinis etapas
Tretinis valymas
Tretinio valymo technologijos skirtos išvalyti smulkiausias, iki 12 mikronų dydžio kietąsias daleles.
Žiediškumas
Iš dumblo išgaunama žalioji energija
Valykloje iš surinkto dumblo išgaunamos žaliosios biodujos. Iš jų pagaminama 25 proc. visos bendrovei reikalingos elektros.
