VILNIAUS NUOTEKŲ VALYKLA

„Vilniaus vandenys“ užtikrina aukščiausios kokybės geriamojo vandens tiekimą vilniečiams ir surenka bei valo nuotekas Vilniaus mieste, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose.

Valykloje iš surinkto dumblo išgaunamos žaliosios biodujos. Iš jų pagaminama 25 proc. visos bendrovei reikalingos elektros.

Vilniaus miesto nuotekų valyklos teritorija su nuotekų valykla, dumblo apdorojimo įrenginiais ir kompostavimo aikštelėmis užima apie 56 ha teritoriją.

Sostinėje tarp Pilaitės, Vilkpėdės ir Grigiškių pastatyta ir visu pajėgumu dirbanti valykla veikia ištisą parą. Visas sostinės nuotekas pumpuoja į šią valyklą daugiau nei 150 nuotekų siurblinių.

Per mėnesį į Vilniaus nuotekų valyklą atkeliauja apie 3,5 mln. kub. metrų nuotekų. Jomis būtų galima užpildyti 1400 Olimpinių plaukimo baseinų.

Pirmiausiai jas valome mechaniniu, o vėliau – biologiniu būdu.

Į Vilniaus nuotekų valyklos nuotekų kolektorių per parą iš įvairių Vilniaus rajonų atiteka daugiau nei 100 tūkst. kub. metrų nuotekų.

Jos atiteka iš Grigiškių bei Aukštųjų Panerių „Pietvakariniu“ kolektoriumi, Gudelių – „Šiauriniu“, o iš Žemųjų Panerių ir Vilniaus miesto centro – „Rytiniu“.

Dviem latakais nuotekos keliauja į Grotų pastatą, kur prasideda mechaninis nuotekų valymas.

Kaip vyksta mechaninis valymas?

1. Nuotekos teka pro stambias 10 mm tarpų grotas, kurios sulaiko stambias šiukšles.

2. Nuotekos košiamos pro smulkesnes 6 mm tarpų grotas.

3. Nuotekos patenka į smėliagaudes, kur sulaikomas smėlis – jis yra sunkus ir nusėda dugne.

4. Nuotekos patenka į pirminius nusodintuvus. Čia nusėda kietosios, organinės ir kitos neištirpusios dalelės. Iš jų susidaro pirminis dumblas, kuris požeminiais vamzdynais nukreipiamas į dumblo rezervuarą.

Kaip vyksta biologinis valymas?

5. Nuotekos nukreipiamos į bioreaktorius – veikliojo dumblo rezervuarus. Čia nuotekas valo mikroorganizmai: bakterijos skaido ir kaip maistą naudoja organinius nuotekų teršalus, orapūtės pučia orą ir maišo vandenį, kad veiklusis dumblas nenusėstų ir mikroorganizmai būtų aprūpinami deguonimi.

6. Išvalytos nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus. Šie įrenginiai atskiria išvalytą vandenį nuo susidariusio veikliojo dumblo. Išvalytas vanduo nukreipiamas į išleistuvą, o dumblas – į dumblo rezervuarą.

7.Tuomet nuotekos patenka į tretinio valymo įrenginius. Juose baigiamas vandens valymo procesas. Pagal reikiamus kokybės standartus švalytas vanduo kanalu išleidžiamas į Neries upę. Išleidžiamo vandens kokybę kontroliuoja „Vilniaus vandenų“ nuotekų laboratorija.

Mechaninis valymas

Per mėnesį mechaniškai išvalome apie:

• 74 tūkst. kg įvairių stambių atliekų (sauskelnių, kitų higienos reikmenų ir t.t.)
• 221 tūkst. kg smėlio
• 4,7 tūkst. kg riebalų

Iš viso per mėnesį iš nuotekų išvaloma tiek įvairių atliekų, kiek maždaug sveria 86 lengvieji automobiliai.

Vilniečiai į nuotekas dažniausiai meta:

Svarbu prisiminti, kad į kriaukles ir klozetus negalima mesti jokių atliekų!

Bioreaktoriuose pradedamas biologinis nuotekų valymo procesas. Juose nuotekas valo mikroorganizmai: bakterijos skaido ir kaip maistą naudoja organinius nuotekų teršalus, rezervuarų orapūtės pučia orą ir maišo vandenį, kad veiklusis dumblas nenusėstų ir mikroorganizmai būtų aprūpinami deguonimi.

Antriniai nusodintuvai skirti veikliajam dumblui atskirti nuo biologiškai valytų nuotekų. Į šiuos įrenginius patekusios nuotekos atsiskiria nuo veikliojo dumblo, kuris, būdamas sunkesnis, nusėda. Nuo veikliojo dumblo išvalytos nuotekos nukreipiamos į tretinio valymo įrenginius, o dumblas iš antrinių nusodintuvų yra grąžinamas į bioreaktorius. Aktyvaus dumblo perteklius yra tiekiamas į dumblo apdorojimo įrenginius.