Senojo vandentiekio technika
Kaip jau buvo minėta, Vilniaus senasis vandentiekis buvo gravitacinis, vanduo tekėjo iš aukštesnės vietos į žemesnę, vadinasi, nereikėjo ir kokių sudėtingų įrenginių. Paprasta vandentiekio sistema buvo sudaryta iš:
- Medinių vamzdžių;
- Vandens šaltinio–rezervuaro;
- Vandens čiaupo arba tiesiog indo, į kurį subėgdavo vanduo.
Manoma, kad būtent dėl Vilniaus senojo vandentiekio sistemos paprastumo mažai keitėsi vandentiekio, kuris egzistavo apie keturis šimtus metų, technika. Žymesni pakitimai įvyko tik XIX a. antroje pusėje, kai vietoje medinių vamzdžių pradėta vartoti metalinius, paliekant tą patį gravitacinį principą, vadinasi, iš esmės sistema nebuvo keičiama.
Šios temos pasakojimai
XIX a. vandentiekio technika
Reikia pastebėti, kad esminių pakitimų neįvyko. XIX a. pirmoje pusėje ir viduryje egzistavo tas pats vandentiekis kaip ir ankstesniais amžiais. Jo…
Senojo vandentiekio tinklas
Pats seniausias viešas šulinys, manoma, buvo prie šv. Jono bažnyčios varpinės. Iki 1870 metų šulinio rezervuaras ir kiti įrengimai buvo mediniai. Ši…
Mediniai vamzdžiai
Seniausias vandentiekis su mediniais vamzdžiais yra buvęs Mažojoje Azijoje, senovės Graikijoje ir Romoje. Vėliau jis paplito daugelyje šalių, kai kur,…
Vandens čiaupai
Iki XIX a. visiškai nieko nežinoma, kaip vartotojas imdavo vandenį. Jeigu ir sutiktume, kad jokių prietaisų, kurie atstodavo dabartinius čiaupus nebuvo,…
Vandens rezervuarai
Pirmieji Vilniaus vandentiekio rezervuarai buvo vadinami rurmusais, šuliniais ir dėžėmis. Jeigu toks šulinys arba nedidelis tvenkinėlis turėdavo medinį…
