Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užbaigė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros programos „Baltos zonos“ gautų paraiškų reitingavimą, pagal jį bus finansuojama 17 paraiškų. Prie vandentiekio tinklų bendrovė planuoja prijungti 170 būstų, o prie nuotekų – 309 būstus. Šių projektų įgyvendinimui ir infrastruktūros plėtrai Vilniaus miesto savivaldybė skirs 11,9 mln. eurų.
Pagal pateiktas gyventojų paraiškas, „Vilniaus vandenys“ 2026-2028 m. išplės vandentiekio ir nuotekų tinklus ir sudarys galimybę prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų Kalnėnų, Gurių, Grigaičių, Kairėnų, Naujosios Vilnios ir kitų nutolusių sostinės gyvenviečių gyventojams. Jau pradėta ruoštis įgyvendinti projektus – ruošiami viešųjų pirkimų dokumentai, vėliau numatyti projektavimo ir statybos darbai. Iš viso bus nutiesta 11,4 km vandentiekio tinklų ir 23 km nuotekų tinklų, sudarant sąlygas prisijungti atitinkamai 170 ir 309 būstams.
„Vilnius jau yra pasiekęs aukščiausius Europos standartus – daugiau kaip 98 proc. gyventojų naudojasi centralizuotomis vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Svarbu užtikrinti, kad visi vilniečiai, kad ir kur gyventų, gautų patikimas ir prieinamas viešąsias paslaugas, o kiekviename rajone veiktų tinkama infrastruktūra. Tai yra būtina patogiam gyvenimui mieste“, – pabrėžia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Siekdami sumažinti vietų, kur miesto gyventojai dar naudojasi šuliniais, gręžiniais, lauko tualetais, vietiniais nuotekų įrenginiais ar išgriebimo duobėmis, „Vilniaus vandenys“ jau penktus metus kvietė teikti paraiškas vadinamajai baltų zonų programai. Anot bendrovės generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko, šiemet bendrovė sulaukė 20 paraiškų, iš kurių 17 atitiko reikalavimus.
„Vykdoma programa duoda akivaizdžių rezultatų – namų, kurie vis dar neturi galimybės prisijungti prie miesto tinklų, nuosekliai mažėja. Programa leidžia gyventojams prisijungti prie miesto tinklų be sudėtingų dokumentų ar papildomų investicijų – tinklus nutiesiame iki pat sklypo ribos, o gyventojai pasirūpina tik vidaus įvadais ir namo santechnika. Svarbu pabrėžti, kad šiemet finansavimą gavo visi gyventojai, pateikę kokybiškas paraiškas, atitinkančias nustatytus kriterijus“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius S. Savickas.
Anot S. Savicko, jau nuo 2023 m. infrastruktūros plėtrą pagal baltų zonų programą visiškai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Pernai šiai programai buvo skirta beveik 10 mln. eurų – 23 projektams. Šiuo metu vyksta tinklų projektavimo darbai, statybos planuojamos baigti iki 2026 m. pabaigos.
Kvietimą teikti paraiškas baltų zonų plėtros objektų reitingavimui „Vilniaus vandenys“ skelbė gegužę. Su projektų reitingavimo eile galima susipažinti čia.
Siekdama kuo efektyviau panaudoti investicijas, bendrovė paraiškas vertino ir reitingavo vadovaudamasi įmonės patvirtinta Baltų zonų plėtros objektų reitingavimo metodika.
Iš viso „Vilniaus vandenys“ valdo apie 1969 km vandentiekio ir apie 1692 km nuotekų tinklų infrastruktūrą.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų, tai sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
