Vakar įvykus didžiulei tragedijai netekome trijų kolegų, ilgamečių mūsų įmonės darbuotojų, patyrusių profesionalų. Ši skaudi nelaimė sukrėtė ne tik tuos, kurie artimai bendravo, dirbo su žuvusiais, bet ir kiekvieną mūsų įmonėje. Šiandien sau keliame daugiau klausimų, kodėl tai įvyko, ar galima buvo išvengti šių mirčių, nei turime atsakymų. Tačiau dedame maksimalias pastangas, kad šioje skaudžioje situacijoje, neatsakytų klausimų, neišsklaidytų abejonių kasdien būtų vis mažiau.

Kaip bendrovės vadovas jaučiu moralinę atsakomybę už šį įvykį ir užtikrinu, kad kartu su komanda jau ėmėmės visų veiksmų, kad žuvusiųjų artimieji iš bendrovės sulauktų visokeriopo palaikymo ir pagalbos. Pasiūlėme jiems perimti laidotuvių organizavimo rūpesčius, padengti išlaidas. Su žuvusiųjų artimaisiais palaikome nuolatinį glaudų ryšį. Tai mažiausiai, ką šioje situacijoje galime padaryti. Patikinu, kad palaikymo ir paramos žuvusiųjų darbuotojų artimieji iš bendrovės sulauks ir ateityje.

Žinau, kad surasti tinkamus žodžius, kurie paguostų pačių artimiausių žmonių netekusias šeimas, ne vieną dešimtmetį šalia dirbusius kolegas, nepavyks. Todėl žuvusiųjų artimiesiems, taip pat ir mūsų įmonės darbuotojams, kurie jaučia, kad turi su kažkuo pasikalbėti, išsisakyti suradome ir pasiūlėme Krizių įveikimo centro specialistų pagalbą, kartu su vadovų komanda lankomės padaliniuose ir kalbamės su žmonėmis apie tai, kas įvyko, kokių veiksmų imsis bendrovė, kad būtų išaiškintos visos šio tragiško įvykio aplinkybės.

Kaip bendrovės vadovas jaučiu pareigą surasti visus atsakymus, kodėl įvyko tragedija ir žuvo patyrę specialistai. Nuo pirmos akimirkos bendradarbiaujame su įvykį tiriančiais pareigūnais. Talkiname jiems teikdami visą turimą ir mums žinomą informaciją, dokumentus. Savo ruožtu pradėjome ir vykdome vidinį tyrimą.

Kol kas dar negalime pasidalinti apčiuopiamais tyrimo rezultatais. Šiai dienai galime konstatuoti tik tai, kad vykdydami planinius remonto darbus vandentiekio tinkle, visomis būtinomis saugos priemonėmis – tame tarpe ir įranga, nustatančia ir perspėjančia apie dujų sankaupą – žuvę bedrovės darbuotojai buvo aprūpinti, jas turėjo ir buvo apmokyti jomis naudotis. Vis tik, medikai konstatavo, kad darbuotojai žuvo užtroškę šulinio šachtoje išsiskyrusiomis sieros vandenilio dujomis. Nuo dujų sankaupos praradus sąmonę vienam iš darbuotojų, rizikuodami savo gyvybe, likę du kolegos nedvejodami puolė gelbėti nukentėjusiojo ir žuvo patys. Kol kas galime tik spėti, kad tokius jų veiksmus paskatino žmogiškas noras padėti, gelbėti, pamiršus kuo rizikuojama. Nuoširdžiai tikiuosi, kad svarbiausi atsakymai bus gauti jau pabaigus tyrimą.

Ir nors tai nesuvokiamai skaudi patirtis mums visiems, esu be galo dėkingas profesionaliai savo darbą atlikusiems ugniagesiams, policijos pareigūnams, į įvykį atskubėjusiems medikams. Ypatinga mano padėka ugniagesiams gelbėtojams, kurie rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų nelaimės ištiktus mūsų darbuotojus. Deja, net ir sutelkus visų pastangas, išgelbėti gyvybių nepavyko.

Tačiau turime žiūrėti į priekį. Artimiausias bendrovės tikslas su pareigūnų pagalba išsiaiškinti visas nelaimės aplinkybes, surasti visus atsakymus ir padaryti viską, kas mūsų valioje, kad panašių nelaimių galėtume išvengti ateityje.

Prisimename išėjusius ir liūdime kartu su žuvusiųjų artimaisiais.