Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio). Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino bendrovės „Vilniaus vandenys“ atlikto Poveikio aplinkai vertinimo atrankos (PAV) dokumentus ir taip „uždegė žalią šviesą“, Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos pradžiai. Statybos darbai turėtų prasidėti jau netrukus, gavus statybos leidimą.
„Įsisenėjusi Lietuvos vandens telkinių problema – tarša maistinėmis medžiagomis iš laukuose išplaunamų trąšų ir gyventojų nuleidžiamų nuotekų. Vilnius į Nerį išleidžia vis dar per daug eutrofikaciją didinančios taršos, tačiau nebeilgai: per 2 etapus atnaujinus Vilniaus valyklą tarša sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais. Tai dar ne nulinė tarša, bet jau iš esmės kitokia nuotekų kokybė“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
2019 m. šį valykla išvalydavo 106 tūkst. kub. m nuotekų ir beveik 55 tonas teršalų per parą, o po rekonstrukcijos išvalys daugiau nei 160 tūkst. kub. m nuotekų ir daugiau nei 67 tonas teršalų. Rekonstravus valyklą, tarša fosforu bus sumažinta nuo 1 iki 0,5 mg/l, azotas – 70 %, bioskaidžių dalelių (BDS7) iki 54 %. Užtikrintas ir itin smulkių – 0,05 mm plastiko dalelių sulaikymas.
„Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko teigimu, Vilniaus miesto nuotekų valykla, kaip didžiausia Lietuvoje, yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos šalies upių vandens būklei. „Per kelis dešimtmečius nuo valyklos eksploatacijos pradžios įvyko svarbių pokyčių: išaugo miestas, nuotekose kelias dešimtis kartų padidėjo teršalų kiekis, griežtėjo šalies bei tarptautiniai aplinkosaugos reikalavimai, o pernai dar susidūrėme su nauju iššūkiu – iš nuotekų sugaudyti plastiko daleles. Todėl Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, didinant jos pajėgumus bei teršalų išvalymo efektyvumą gyvybiškai svarbi miestui, miestiečiams ir aplinkai“, – sako M. Švaikauskas.
Per du etapus rekonstruojant valyklą bus statomas naujas nešmenų sulaikymo grandies pastatas bei sumontuota nauja nešmenų apdorojimo įranga. Latakai bus uždengti, kad neskleistų kvapo, atnaujinti pirminiai nusodintuvai, biologinio valymo reaktoriai. Įrengtas tretinis valymas, kurio pajėgumas bus ne mažesnis kaip 7900 kub. m./val. Įdiegus tretinį valymą efektyviau bus valomos smulkiosios dalelės, fosforas. Tretinis valymas pasitelkiamas ir kaip viena iš alternatyvių technologijų plastiko nuotekose sulaikymui.
„Vilniaus nuotekų valykla yra visam Vilniaus regionui strategiškai svarbus objektas. Deja, kaip ir daugelis panašių infrastruktūros objektų, valykla buvo palaikoma minimaliomis investicijomis, todėl išlaikyti aukštą nuotekų išvalymo kokybę nebuvo paprasta. Atnaujinus valyklą iš esmės, bus panaikintas atotrūkis tarp lūkesčių paslaugos kokybei ir techninių galimybių. Vadinasi, galėsime ne tik užtikrinti minimalius reikalavimus, bet ir pagerinti daugelį rodiklių daugiau nei privaloma pagal galiojančius teisės aktus“,– sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Įgyvendinus abu valyklos rekonstrukcijos etapus, nuotekų sudėtis pagerėtų ne tik iki dabar Nuotekų tvarkymo reglamente numatytų normų bet ir atitiktų Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos rekomendacijas, raginančias siekti didesnio nuotekų išvalymo prieš išleidžiant jas į vandens telkinius. Išleidžiant švaresnes nuotekas, pagerės Neries būklė, teigimą poveikį patirs ir gyvybės rūšys buveinių apsaugai svarbiose teritorijose.
Įrengiamuose trijuose 3700 kub. m talpos pūdytuvuose bus pūdomas nuotekų dumblas. Dumblo surinkimo bunkeriai bus sujungti į nemalonių kvapų šalinimo sistemą. Dumblo sandėliavimo aikštelėje medžiaga bus sausinama ir džiovinama ir šitaip paruošus panaudojama karjerams atkurti, sąvartynams uždaryti, pažeistoms teritorijoms atstatyti, miškui auginti arba žaliesiems plotams atstatyti, taip pat žemės ūkyje. „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje čia išgaunamą dumblą jau panaudoja ir elektros energijos gamybai.
Bendrosios investicijos į valyklos atnaujinimą sudaro apie 44 mln. eurų, iš kurių beveik pusę dengia Aplinkos ministerija iš ES struktūrinių fondų, o kitą dalį – UAB „Vilniaus vandenys“.
