Neseniai didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pranešė apie sprendimą Naujamiesčiui: laikinai suprastėjus šio sostinės rajono gyventojams tiekiamo vandens kokybei, skirs 300 tūkst. eurų vienos seniausių ir labiausiai apsinešusių vandentiekio atkarpų išplovimui. Tokio masto darbus „Vilniaus vandenys“ atlikti planuoja pirmą kartą savo veiklos istorijoje, tačiau įmonės generalinis direktorius Marius Švaikauskas teigia, jog drąsių sprendimų su nuliu pasiteisinimų bendrovei tenka imtis vis dažniau.
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad reguliuojamų paslaugų sektoriuje dėl kliento arba galutinio vartotojo stengtis galima mažiau. Visgi reali situacija kiek kitokia. Tuo pastaraisiais mėnesiais įsitikino didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, vasaros pabaigoje pradėjusi neatidėliotinus senos ir ypač dažnomis avarijomis pasižyminčios vandentiekio atkarpos Naujamiestyje remonto darbus ir supratusi, kad jiems užbaigti prireiks ir drąsių, ir toliaregiškų sprendimų.
Paskatino iš naujo įvertinti socialinę iniciatyvą
„Remontuodami atskiras vamzdynų atkarpas dar kartą įsitikinome, kad kai kurios jų itin stipriai padengtos mangano ir geležies apnašomis, kurios ir lemia vandens drumstumą, pakitusias skonio savybes ar laikiną kokybės suprastėjimą. Taip pat ir dažnesnes vandentiekio avarijas šiame rajone. Įvertinę tiek šalies, tiek pasaulio vandentvarkininkų tokiose situacijose pasitelkiamus sprendimus, supratome, kad pasirinkimus turime tik du: vamzdynus pakeisti naujais arba juos metras po metro išplauti, šio sprendimo nebeatidėliojant“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Bendrovė užsibrėžė tikslą išplauti maždaug 40 iš bemaž 200 km Naujamiestyje eksploatuojamų, problematiškiausių vandentiekio vamzdynų ir papildomai šiems darbams skirti maždaug 300 000 eurų. Darbus planuojama baigti kitų metų pradžioje. Tokio pobūdžio ir masto darbus atlikti – dėl jų apimties, sudėtingumo ir specifikos bendrovė ryžosi pirmą kartą savo veiklos istorijoje.
Vandentvarkininkams vamzdžių plovimas nėra naujiena: jie nuo natūraliai vandens tiekimo procese susidarančių apnašų yra plaunami visame pasaulyje. Vis tik – tai laiko, sąnaudų ir ekspertinių žinių reikalaujantis procesas. Įsivaizdavimui: išplauti 1 km vamzdynų „Vilniaus vandenų“ specialistams užtrunka vidutiniškai nuo 6 iki 8 valandų. O darbų sparta priklauso nuo daugelio dalykų – vamzdžio, kuris plaunamas, savybių, konkrečios gatvės atkarpos, kurioje vamzdis paklotas, infrastruktūros sudėtingumo ir plaunamų vamzdynų būklės, kuri Vilniaus mieste – anaiptol nėra džiuginanti.
„Plovimo darbus atliekantys mūsų žmonės dažnai jaučiasi tarsi chirurgai operuodami sunkų ligonį ir nuolat dvejodami: ištvers jis operaciją ar ne. Turime įvertinti ir prisiimti visas plovimo rizikas – nuo laikino vandens kokybės suprastėjimo, kuris kelia pagrįstą vartotojų nepasitenkinimą, iki papildomų avarijų mieste rizikos, jei seni vamzdžiai plovimo metu neatlaikytų. Taip ši „operacija“ tampa dar sudėtingesnė“, – kalba M. Švaikauskas.
Vis tik išplovus vamzdynus prie šios problemos bendrovė tikisi nebesugrįžti bent dešimtmetį.
„Pasirinkome problemą ne glaistyti, bet spręsti iš esmės. Taip suprantame atsakomybę prieš klientą“, – sako M. Švaikauskas ir priduria, kad situacija, su kuria bendrovė susidūrė Naujamiestyje paskatino bendrovę iš naujo įvertinti metų pradžioje pradėtą socialinę iniciatyvą „0 pasiteisinimų“. Jos metu „Vilniaus vandenys“ išsikėlė tikslus daugelyje sričių siekti 0: 0 neišvalytų nuotekų, 0 vandens švaistymų, 0 nepašalintų sutrikimų per 24 val., 0 klientų skundų ir kt.
Mieste pasitelkiami ir skaitmenizavimo sprendimai
Įvertinti Naujamiestyje esančių vamzdynų būklės ir imtis tokio masto problematiškiausių atkarpų plovimo darbų bendrovė būtų negalėjusi be pažangių technologijų taikymo.
Jau beveik metai „Vilniaus vandenys“ visą vandentiekio tinklą stebi ir valdo pasitelkę vadinamąjį skaitmeninį dvynį. Kitaip tariant, Vilniaus miesto vandens tiekimo infrastruktūra yra perkelta į skaitmeninę erdvę arba hidraulinį modelį, kuriame visas Vilniaus miesto vandentiekis suskirstytas į atskiras skaitmenines zonas. Skirtinguose taškuose įrengus skaitmeninius vandens debito ir slėgio matavimo prietaisus, juose stebimas ir fiksuojamas tiekiamo vandens kiekis ir slėgis. Dirbtinis intelektas „teikia rekomendacijas“ siurblinių darbui, kad jos dirbtų optimaliausiu režimu, taip sumažinant energetines sąnaudas ir užtikrinant reikiamą vandens kiekį ir slėgį vartotojams.
„Hidraulinis modeliavimas jau šiandien leidžia mums priimti techniškai ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus, susijusius su vandens poreikio planavimu ir miesto vandentiekio sistemos plėtra, rekonstrukcijų planavimu, spartesniu avarijų tinkle lokalizavimu ir jų prevencija, vandens nuostolių vandentiekio tinkle mažinimu ir pan.“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.
„Skaitmeninis dvynys“ – ambicingų „Vilniaus vandenų“ planų skaitmeninti veiklą dalis. Šiuo metu bendrovė vandentiekio tinkle jau yra įdiegusi maždaug 80 proc. suplanuoto dirbtinio intelekto. Artimiausiuose bendrovės planuose: tęsti Vilniaus miesto zonavimą skaitmeninėje erdvėje, suskirstant miestą ne tik į zonas, bet ir į pazones, plėsti matavimo taškus, hidraulinį modelį vystyti ne tik Vilniuje bet ir kituose rajonuose, kuriuose bendrovė vykdo veiklą.
Investicinis planas – realiems pokyčiams
Be pasiteisinimų imtis realių darbų bendrovę skatina ir ambicingas beveik 109 mln. eurų siekiantis investicinis planas, kurį įgyvendinti bendrovė ketina per 2020-2022 m. „Vilniaus vandenys“ per pastaruosius penkerius metus į infrastruktūrą jau investavo daugiau nei 50 mln. eurų, iš jų daugiau nei 40 mln. nuosavų lėšų ir kiek mažiau nei 10 mln. gautų iš ES fondų.
„Investuodami turime galvoti ir apie vis griežtėjančius šalies reikalavimus vykdomai veiklai, nuotekų išvalymui, Europos diktuojamą Žaliąjį kursą, aplinką tausojančius sprendimus, kurie yra didžiausias šiuolaikinės visuomenės lūkestis. Mūsų žiniomis, ES ateityje ženkliai apribos investicijas į vandentvarką, todėl mums reikia ir ateityje reikės vis daugiau nuosavų lėšų, siekiant ne tik išlaikyti, bet ir nuosekliai didinti investicijų srautus į tinklų plėtrą ir modernizavimą, aplinką tausojančių technologijų veikloje diegimą“, – teigia bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas.
Tuo tarpu vandens kaina Vilniaus mieste išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Per pastaruosius penkerius metus vandens kaina gyventojams sumažėjo 15 proc. Tuo tarpu vidutinė metinė infliacija buvo 1,72, o štai bendrovės investicijos tenkančios vienam klientui padidėjo beveik 3 kartus.
„Tai rodo, kad su nuliu pasiteisinimų akcininkams, klientams, sugebame padaryti daugiau, gaudami mažiau. Kasdien galvoti apie darbo, procesų efektyvumą yra kiekvieno mūsų komandos nario užduotis“, – sako M. Švaikauskas.
„Vilniaus vandenys“ šiemet į infrastruktūrą investuos beveik 33 mln. eurų, tai dvigubai daugiau nei bendrovė investavo praėjusiais metais. Laikantis bendrovės strategijoje numatytos aplinkosaugos ir tvarumo krypties, daugiausiai investicijų numatyta skirti infrastruktūros plėtrai, didžiausiai Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos rekonstrukcijai ir nusidėvėjusių vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui, aplinką tausojantiems sprendimams vandentvarkoje diegti.
Šiuo metu vien tik Vilniaus miesto teritorijoje vykdoma 12 tinklų plėtros projektų, kuriuos užbaigus bus nutiesta daugiau nei 45 km vandentiekio ir 46 km nuotekų tinklų. Prie centralizuotų vandentiekio bei nuotekų sistemų prijungta daugiau nei 3100 namų ūkių.
Jokių pasiteisinimų – ir gamtos teršėjams
Bendrovė tęsia pradėtus darbus ir kovoje su teršėjais. Praėjusį mėnesį „Vilniaus vandenų“ specialistai nustatė neteisėto nuotekų tvarkymo atvejį, kai pažeidėjas savavališkai į vandentvarkos bendrovės nuotekų tinklus pylė neapskaitytas nuotekas. Tokių atvejų bendrovė kasmet fiksuoja dešimtimis.
Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus, dėl nelegalių prisijungimų prie eksploatuojamų nuotekų tinklų ar nelegalių nuotekų išpylimų į bendrovės šulinius „Vilniaus vandenys“ kasmet patiria nuostolių. Tad užkirsti kelią tokiems atvejams – dalis veiklos efektyvinimo. Vis tik, nelegaliai išpilant nuotekas, didžiausia žala daroma ne bendrovei, o gamtai ar aplinkiniams gyventojams: juos vargina blogi kvapai, neretai nelegaliai išpiltose nuotekose aptinkama neleistinų medžiagų, kurių valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti (pavyzdžiui plastiko dalelių) ar net toksiškų teršalų.
„Esame užsibrėžę ambicingą tikslą iki 2030 m. pasiekti nulinę išvalytų nuotekų taršą. Tokį lūkestį mums, šalies vandentvarkininkams, turi ir Europos Sąjunga ir visuomenė. Todėl mums svarbu, kokios nuotekos atiteka į mūsų nuotekų tinklus. Aiškiai sakome, kad nesitaikstysime su piktybiška ar nesąžiningą veikla, o iš pažeidėjų nenorime girdėti jokių pasiteisinimų“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius. Nesąžiningą veiklą vykdančios įmonės yra įpareigojamos nutraukti nelegalių nuotekų išleidimą, joms išrašomos sąskaitos už jau išleistas nuotekas, jų surinkimą ir sutvarkymą. Itin piktybiškais atvejais iš nesąžiningų įmonių „Vilniaus vandenys“ pareikalaujama atlyginti bendrovei ar gamtai padarytą žalą ar dar drastiškiau – sustabdo nuotekų priėmimą.
