2022-05-05

Šiandien, minint Vandentvarkos dieną, vilniečių ir sostinės svečių dėmesį traukia Rotušės, V. Kudirkos ir Europos aikštėse eksponuojami unitazai, užpildyti įvairiomis pakuotėmis, buityje panaudotais daiktais. Taip didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ kviečia atkreipti dėmesį į itin aktualią problemą – į centralizuotą nuotekų sistemą vis dar metamas atliekas, kurioms ten ne vieta.

Vaistai, sauskelnės, higieniniai įklotai, kavos tirščiai, kačių kraikas, vatos diskeliai, tarpdančių siūlai, maisto likučiai – tai tik dalis „asortimento“, patenkančio į kanalizaciją.  Tokie gyventojų įpročiai sukelia didžiules problemas visai nuotekų tvarkymo sistemai – kemšasi vamzdžiai, dažnėja nuotekyno avarijos, nuotekų valyklai tenka kur kas didesnis krūvis ir papildomi iššūkiai susidoroti su tokiu atliekų kiekiu.

„Tikimės, kad ši mūsų švietėjiška iniciatyva prisidės prie gyventojų sąmoningumo ir atsakingumo ugdymo. Juk visų mūsų bendras tikslas – švari Lietuvos gamta, o jos išsaugojimas priklauso nuo kiekvieno pastangų. Kad ir kiek investuotume į inžinerinius sprendimus, gerinančius nuotekų valymo procesą, to nepakaks pasiekti mūsų užsibrėžto  tikslo – 2030 metais nulinės, nuotekų gražinamų į gamtą, taršos“ – kalbėjo laikinai „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Saulius Savickas.

Kalbinta vilnietė Rima Bagdonaitė teigiamai įvertino „Vilniaus vandenų“ pastangas tokiu būdu informuoti gyventojus apie nuotekų problematiką: „Instaliacijos tikrai patraukia dėmesį ir priverčia permąstyti savo įpročius – net tokios, atrodytų, smulkmenos, kaip šlakelis panaudoto aliejaus ar gumulėlis plaukų kaupiasi vamzdžiuose ir ilgainiui gali pridaryti rimtų bėdų“.

S. Savicko teigimu, netinkamai tvarkomų atliekų problema egzistuoja ne tik tarp gyventojų, bet ir tarp įmonių, organizacijų. Popieriaus, medienos, plastiko, maisto pramonė, o taip pat maitinimo, skalbimo, valymo, autoplovyklų paslaugos – išskiriami kaip taršiausi sektoriai. Gamybos procese susidarančios atliekos, įvairūs chemikalai, plovikliai, riebalai lemia gerokai padidėjusią taršą sunkiaisiais metalais (gyvsidabriu, nikeliu, chromu, aliuminiu ir jų junginiais), taip pat fiksuojami išaugę fosforo, azoto, flatalų kiekiai. Šią problemą bendrovė pasiryžusi spręsti ne tik griežtai kontroliuodama ir bausdama teršėjus, bet ir bendradarbiaudama su verslu bei viešuoju sektoriumi – teikdama informaciją, konsultuodama, vykdydama švietėjiškas akcijas.

„Vilniaus vandenys“ pastebi, kad didžiausia atsakomybė dėl nuotekų taršos tenka pramonės įmonėms, ypač gamybos atstovams. Nors dėl karantino pramonės apsukos buvo sulėtėjusios ir jos išleisdavo mažiau nuotekų, teršalų koncentracija jose ir toliau auga. Tai rodo kad mūsų šalyje gamybos procesai yra menkai kontroliuojami. Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonės supila į nuotekas draudžiamas medžiagas ar net atliekas, užterštas nuotekas išleidžia nelegaliai.

Bendrovei „Vilniaus vandenys“ išanalizavus į eksploatuojamas valyklas atitekančias nuotekas ir jų užterštumą įmonė sudarė Vilniaus miesto nuotekų taršos žemėlapį. Nuotekų surinkimo taškai leidžia miestą suskirstyti į 7 atskiras zonas. Iš žemėlapio matyti, kad padidėjusi tarša nustatoma praktiškai visose jose. Blogiausia situacija miesto pietiniuose rajonuose, kur yra daug pramonės, transporto įmonių, bei miesto centre, Grigiškėse. Dažniausiai viršijamos sunkiųjų metalų, kaip aliuminis, cinkas, ribos. Taip pat dažna padidėjusi azoto ir fosforo junginių, ftalatų tarša.

Taip pat bendrovės atliktoje 500 juridinių klientų analizėje, kurioje palygintas privatus ir viešasis sektorius pagal klientų vykdomą veiklą, jų išleidžiamą nuotekų kiekį ir nuotekų užterštumą. Remiantis šia analize, taršiausios yra privataus sektoriaus įmonės, iš kurių itin daug teršalų išleidžia popieriaus ir medienos pramonės bendrovės.

„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 270 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų. Vien per 2021 metus bendrovė išvalė 42 mln. kub. metrų nuotekų.

„Vilniaus vandenys“ nuotekoms surinkti ir transportuoti iki nuotekų valyklų naudoja 237 nuotekų siurblines ir apie 1 497,8 km nuotekų tinklų, iš jų – apie 215 km slėginių linijų. „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja 6 nuotekų valyklas (viena jų – didžiausia visoje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykla) ir 1498 kilometrus nuotekų tinklų.

Taršiausių privačių sektorių TOP10 reitingas (įvertinus išleidžiamą įmonių nuotekų kiekį ir jų taršumą) :

SektoriusReitingo vieta
Popieriaus, medienos pramonė1
Plastiko produkcijos gamyba, perdirbimas2
Maisto pramonė ir maitinimas (maisto apdorojimas, ruošimas, maitinimo įstaigos)3
Paslaugos: valyklos, skalbyklos, kirpyklos, autoplovyklos4
Statybos, nekilnojamas turtas (didieji prekybos centrai, biurai)5
Mažmeninė prekyba6
Transportas, logistika7
Chemijos pramonė8
Naftos pramonė9
Turizmas, viešbučiai10