Vilniuje prasideda lauko vandens gertuvių sezonas – visame mieste jų veiks 48. Visas gertuves, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe, įrengia „Vilniaus vandenys“, o šiemet tinklą papildė trys naujos gertuvės – Bernardinų sode, prie Vingio parko ir Fabijoniškėse šalia riedučių parko.
„Europos žaliosios sostinės titulas – ne tik įvertinimas, bet ir konkretus įsipareigojimas: kurti miestą, kuriame tvarūs sprendimai tampa kasdienybe. Gertuvių tinklas – vienas iš tų mažų, bet reikšmingų pokyčių. Per penkerius metus jis išaugo daugiau nei penkis kartus, o mes ir toliau plečiame jį ten, kur vilniečiams labiausiai reikia. Tai ne tik apie vandenį – tai apie įprotį gyventi sąmoningiau, tausoti išteklius ir keisti miestą kartu“, – sako Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas.
Prie miesto vandentiekio prijungtos gertuvės veikia įvairiose Vilniaus vietose – nuo Senamiesčio iki gyvenamųjų rajonų. Jų vanduo tiekiamas iš giluminių gręžinių, siekiančių nuo 30 iki 245 metrų gylį, todėl yra aukštos kokybės, šviežias, tyras bei skanus. Vandens gertuvių žemėlapį galima rasti čia.
„Kas ketvirtas vilnietis išeidamas iš namų pasiima savo gertuvę, o daugiausia vandens iš lauko gertuvių išgeriama parkuose ir prie sporto aikštynų – ten, kur žmonių judėjimas intensyviausias. Atsižvelgdami į tai, šiemet Vilniuje įrengsime dar šešias lauko gertuves. Apklausos rodo, kad gyventojai vis dažniau atsisako perteklinio vartojimo ir plastikinių butelių – tai pokytis, kurį palaikome ir skatiname plėsdami tam reikiamą infrastruktūrą“, – sako „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Martynas Augaitis.
Anot jo, šiltuoju metų laiku vis daugiau vilniečių renkasi aplinkai draugiškas judėjimo priemones – vaikšto, važiuoja dviračiais ar paspirtukais. Judrių maršrutų vietose įrengtos lauko gertuvės padeda sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą – praeiviai gali pasipildyti savo gertuves ir atsigaivinti vandeniu, jo nepirkdami plastikiniuose buteliuose. Pernai miestiečiai pasinaudojo šia galimybe ir papildė savo gertuves daugiau nei 853 tūkst. litrų vandens – tai prilygsta 4,2 mln. stiklinių. Tokiu būdu pavyko atsisakyti daugiau nei 5 mln. plastikinių butelių, o į aplinką nepateko apie 138 tonas anglies dvideginio.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, Europoje apie 40 proc. suvartojamo plastiko sudaro pakuotės, tarp jų ir įvairios plastikinės taros. Plastiko gamybos apimtys visame pasaulyje nuolat auga, nors patekusios į aplinką plastiko atliekos užteršia vandenį, dirvožemį ir daro žalą ekosistemos.
Vandens prieinamumas svarbus ne tik viešose erdvėse, bet ir ugdymo, sveikatos įstaigose. „Vilniaus vandenys“, bendradarbiaudami su miesto savivaldybe, jau įrengė daugiau nei 100 stacionarių vandens fontanėlių sostinės mokyklų ir per 50 vandens gertuvių sveikatinimosi ir kultūros įstaigose.
„Mūsų tikslas – ne tik užtikrinti, kad vilniečiai turėtų kokybišką geriamąjį vandenį, bet ir skatinti atsakingą jo vartojimą. Kiekviena vandens gertuvė, kiekvienas fontanėlis mokyklose ar galimybė atsigerti renginiuose – tai žingsniai link tvaresnio miesto. Pripildydami gertuves vandens gertuvėse, prisidedame prie mažesnio plastiko vartojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo mums ir ateities kartoms“, – sako M. Augaitis.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 94 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų, tai sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
