Atšalus orams namų ir miesto vamzdynai tampa dar jautresni tam, ką į juos nuleidžiame – riebalai ir maisto likučiai šaltyje greičiau stingsta ir prilimpa prie vamzdžių sienelių. Šventiniu laikotarpiu, kai virtuvėse verda intensyvus gyvenimas, į vamzdynus patenka daugiau riebalų, kavos tirščių ar maisto likučių, todėl užsikimšimai gali susidaryti greičiau nei įprastai. „Vilniaus vandenų“ duomenys rodo, kad žiemą specialistams užsikimšusius vamzdžius vykti valyti gali tekti gerokai dažniau, padidėja ir itin rimtų nuotekų sistemų avarijų rizika.

Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės duomenimis, praėjusių metų lapkritį fiksuoti 189 vamzdynų užsikimšimai, tuo metu gruodį – 226, sausį – 246. Kasmet užfiksuojama apie 2 tūkst. netinkamo nuotekų tvarkymo nulemtų vamzdynų gedimų. Jų remontas, atnaujinimas ir priežiūra kasmet atsieina iki 800 tūkst. eurų.

„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ rugsėjį atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad didelė dalis žmonių (40 proc.) panaudotą aliejų ir kitus riebalus tvarko netinkamai. Daugiau nei penktadalis jų (22 proc.) riebalus ir jų likučius pila į klozetus, o 19 proc. – kriaukles. Tik 8 proc. respondentų atliekant apklausą teigė riebalus surenkantys į specialiai tam skirtas talpas ir išvežantys į šio tipo atliekas tvarkančias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

„Prieš šventes, kai daugiau laiko praleisime virtuvėje, ypač svarbu atsilaikyti pagundai riebalus išpilti į kriauklę. Daugiausia rūpesčių klientams sukelia namuose įvykstantys užsikimšimai – juos pašalinti paprasčiau, nors neretai prireikia ir santechnikų pagalbos. Vis dėlto kur kas sudėtingesni yra vamzdynų užsikimšimai miesto tinkluose ir dėl jų įvykstančios avarijos. Klientai jų dažniausiai nepajaučia – kanalizacija toliau veikia, nes mūsų specialistai gedimus operatyviai pašalina. Deja, avarijos kainuoja brangiai ir gali padaryti žalos aplinkai“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.

Didžiausia grėsmė – riebalai ir vienkartiniai rankšluosčiai

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės nuotekų valykloje specialia įranga surinkta net 555 tonos įvairių atliekų, iš kurių vien riebalai sudarė 22 tonas.

„Vilniaus vandenų“ specialistai pastebi, kad per šventes vilniečiai į nuotekas išmeta daugiau maisto produktų ir jų gamybos atliekų.

„Didžiausią žalą nuotekų sistemoms padaro riebalai, tačiau pavojingos ir kitos maisto atliekos, kavos tirščiai ar į tualetus metami vienkartiniai rankšluosčiai. Susimaišę su riebalais kavos tirščiai ir kitos atliekos formuoja nuotekoms neįveikiamus kamščius. Nesunku įsivaizduoti, kas nutinka, kai tonos nuotekų, tekančių vamzdžiais, staiga susiduria su tokia kliūtimi – jos ima kauptis vienoje vietoje ir rizika rimtai avarijai laiku nesureagavus smarkiai išauga“, – teigia V. Matonis.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nuotekų vamzdžiais vis dar labai dažnai keliauja plaukai (tai nurodė 38 proc. apklaustųjų), pasenę maisto produktai (29 proc.) ir vienkartiniai rankšluosčiai (23 proc.). Gyventojai prisipažino į nuotekas metantys ir naminių gyvūnų kraiką, higienos bei kosmetikos priemones, vaistus, sauskelnes ir drėgnas servetėles.

Įpročius pakeisti nesunku

Tvarkyti po maisto gamybos likusius riebalus visai nesudėtinga. Didesnį visiškai atvėsusio aliejaus kiekį reikia supilti į sandarų indą – tinka stiklainiai, plastikiniai buteliai ar specialios talpyklos. Prikaupus tokius indus juos reikia išvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Nedidelį kiekį aliejaus ar riebalų galima tiesiog išvalyti popierine servetėle ir mesti į tam skirtą atliekų konteinerį. Tuo tarpu maisto atliekas reikia rūšiuoti tam skirtose talpose – Vilniuje tą reikia daryti pasitelkus oranžinius maišelius, kuriuos vėliau lengva atskirti nuo bendro komunalinių šiukšlių srauto.

Apie „Vilniaus vandenis“

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (87,05 proc.), Vilniaus (5,10 proc.), Švenčionių (5,98 proc.) ir Šalčininkų (1,87 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.