„Vilniaus vandenų“ ekspertai gegužės 28 d. dalyvavo inovacijų ir technologijų konferencijoje „LOGIN 2026“. Konferencijoje įžvalgomis dalijosi  „Vilniaus Vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas ir valdybos pirmininkė Jurgita Petrauskienė.  

S. Savickas papasakojo apie vandens ateities perspektyvą, pristatydamas pranešimą „Kas įvyks su vandeniu Lietuvoje per vieno žmogaus gyvenimą iki 2100 metų?“  

„Vilniaus vandenų“ užsakymu atliktų „Sprinter“ tyrimų rezultatai kalba patys už save: vos 10 proc. žmonių Lietuvoje domisi vandeniu, jiems ši tema yra tapusi gyvenimo dalimi. Pasak S. Savicko, šie rezultatai – visiškai suprantami.  

„Lietuvoje mes turime prabangą negalvoti apie vandenį. Ir išvada yra labai paprasta – mes negalvojame apie tai, ko mums netrūksta“, – teigė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.  

Visgi, vienas žmogaus gyvenimo ciklas arba laikotarpis iki 2100 metų šiuos rezultatus, tikėtina, apvers aukštyn kojomis. Kodėl? Kas pasikeis per šį laiką?  

Nuo 1952 m. iki šių dienų pasaulyje įvyko daug pokyčių: žmonių skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus, laukinės gamtos sumažėjo nuo 80 iki mažiau nei 30 proc., o vandens poreikis išsaugo 3 kartus. Kas dar yra labai svarbu – anglies dvideginio kiekio koncentracija išaugo daugiau nei 30 proc. Per tūkstančius metų tokios koncentracijos nėra buvę, neskaitant natūralių didžiųjų kataklizmų.  

„Tai įvyko tik per vieną žmogaus gyvenimą. Atrodo, kad viskas vyksta labai lėtai, tačiau taip nėra – viskas keičiasi labai greitai. Per vieną žmogaus gyvenimą viskas pasikeičia iš esmės“, – sakė jis.  

Europa kiekvienais metais jau susiduria su vandens trūkumu. Nors vandens naudojame mažiau, problema didėja. To priežastis – vandens prieinamumo problema.  

„Europoje jau dabar daugėja sausrų, klimatas šiltėja, o temperatūrai pakilus 3 laipsniais, mokslininkai skaičiuoja, kad vandens trūkumas išaugs iki 30 dienų – tai reiškia mėnesį be vandens. Šiuo metu Europa yra pusiaukelėje, pereinanti iš vandens gausos į vandens deficito epochą“, – pristatė jis.  

Klimato emigrantai, besikeičianti gamta, vandens resursų įtakota ekonomika – ateities realybė. Tuo tarpu Lietuva 2100 metais bus Europos Kuveitas vandens požiūriu, net su galimybe vandeniui tapti eksportuojamu resursu. Tai reiškia tik vieną – turime atsakingai naudoti vandens resursus.

„Kokius sprendimus turi priimti Vilnius šiandien, kad 2100 m. turėtų vandens? Esminis pasirinkimas yra neteršti aplinkos, nes tai turi tiesioginį poveikį vandens resursams ateityje“, – pabrėžė S. Savickas.

Po vandens ateities scenarijaus – diskusija apie ateities vadovo portretą 

„LOGIN 2026“ konferencija visada kupina pačių įvairiausių temų. S. Savickui apratus vandens ateities situaciją savo pranešime, J. Petrauskienė dalyvavo diskusijoje kita svarbia tema apie ateitį: „Kaip vadovausime ateityje? Aukščiausio lygio vadovų įžvalgos ateičiai“. 

J. Petrauskienė diskusijoje „Kaip vadovausime ateityje? Aukščiausio lygio vadovų įžvalgos ateičiai“, siekė atkreipti dėmesį į problemas, kurios vis dar yra neišspręstos šiuo metu: stereotipai, lyčių lygybės klausimas, atsparumo didinimas.

„70% vadovų vis dar yra vyrai“, – sakė J. Petrauskienė.

Anot jos, kuriant stiprią ateities komandą būtina skatinti tiek vyrų, tiek moterų lyderystę. Taip pat nepamiršti kovoti su stereotipais, nes tai gali pražudyti talentus.

„Kritinis mąstymas, lyderystė, empatija – tai yra dalykai, apie kuriuos turime galvoti. Taip pat turime atkreipti dėmesį į emocinį intelektą, jį auginti, pasiruošti naujiems iššūkiams ir jiems tinkamai ruošti savo komandas“, – teigė ji.

„Vilniaus vandenų“ ekspertų komanda padeda skleisti svarbias žinias ir formuoja požiūrį į tai, kaip pasaulis atrodys ateityje, o vertingos įžvalgos padeda suprasti, kokių svarbių žingsnių turime imtis jau dabar.