Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, siekdama dar labiau didinti tinklo efektyvumą ir mažinti vandens nuostolius, pradeda bendradarbiavimą su aukštųjų technologijų įmone „SAR Projects“. Naudojant iš kosmoso gaunamus palydovinius duomenis bei dirbtinio intelekto technologijas bus galima tiksliau nustatyti požeminius vandentiekio nuotėkius ir greičiau reaguoti į galimus tinklo pažeidimus.
Tradiciniai vandentiekio nuotėkių nustatymo metodai dažniausiai remiasi vizualiais paviršiaus pažeidimų požymiais, akustiniais matavimais ar fizinėmis patikromis konkrečiose vietose. Tačiau tokiais būdais problemos dažnai pastebimos tik tada, kai nuotėkis jau būna sukėlęs akivaizdžius infrastruktūros ar aplinkos pažeidimus.
Tuo metu sintetinės apertūros radaro (angl. Synthetic Aperture Radar, SAR) technologija suteikia galimybę požeminius procesus analizuoti gerokai platesniu mastu ir identifikuoti galimas anomalijas dar prieš pasirodant matomiems avarijų požymiams. Pasitelkiant palydovinius duomenis galima stebėti grunto deformacijas, dirvožemio drėgmės pokyčius bei augmenijos būklės anomalijas. Visa tai gali signalizuoti apie vandens nuotėkius požeminiuose tinkluose.
„Didžioji dalis vandentiekio vamzdžių yra įrengti giliai po žeme, todėl nuotėkių neįmanoma pastebėti tol, kol problema nevirsta rimtu gedimu ar avarija. Su šiais iššūkiais susiduria visos vandentvarkos įmonės. Pasitelkdami palydovinius duomenis ir dirbtinį intelektą galime gerokai anksčiau identifikuoti potencialias rizikas ir imtis prevencinių veiksmų. Ateityje taikydami SAR technologiją mažinsime geriamojo vandens nuostolius, efektyviau valdysime tinklą, sutrumpės reagavimo laikas, mažės remonto kaštai. Tai svarbus žingsnis modernizuojant vandentvarkos infrastruktūros priežiūrą“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.
Vandens nuostoliai dėl trūkusių ar susidėvėjusių vamzdynų yra aktuali problema visame pasaulyje – kai kuriuose regionuose jie siekia net iki 40 proc. viso į tinklą patenkančio vandens.
„SAR Projects“ inovacija leidžia labai tiksliai stebėti net mažus žemės paviršiaus pokyčius ir pamatyti galimas požemines anomalijas. Ši technologija veikia kartu su optiniais palydoviniais duomenimis, vandentiekio tinklo duomenų analize ir dirbtinio intelekto sprendimais. Sujungus šiuos duomenis galima greičiau ir tiksliau nustatyti vietas, kuriose gali būti vandens nuotėkių. Toks sprendimas padeda efektyviau prižiūrėti vandentiekio tinklą, mažinti vandens nuostolius ir greičiau reaguoti į galimus gedimus“, – teigia „SAR Projects“ vyr. mokslininkė Elzė Buslavičiutė.
„Vilniaus vandenų“ diegiami išmanieji skaitikliai leidžia itin tiksliai fiksuoti vandens suvartojimą bei operatyviai nustatyti galimus nuotėkius vidaus tinkluose. Šiuo metu išmanieji skaitikliai jau įdiegti daugiau nei pusėje Vilniaus namų ūkių. Lygiagrečiai ieškoma pažangiausių ir efektyviausių sprendimų vandens nuostoliams mažinti sudėtingiausiai pasiekiamose vietose – požeminiuose vandentiekio tinkluose.
Remiantis „Vilniaus vandenų“ sukauptais duomenimis ir ekspertine patirtimi bus sudaromas galimų nuotėkių žemėlapis, o prognozuojamos vietos tikslinamos naudojant akustinę diagnostiką, atliekant fizines patikras didžiausios tikimybės zonose. Vėliau surinktas grįžtamasis ryšys leis nuosekliai tobulinti prognozavimo algoritmus ir didinti jų tikslumą.
Kompleksinis ir duomenimis grįstas sprendimas ateityje gali reikšmingai prisidėti prie efektyvesnio tinklų valdymo, mažesnių infrastruktūros priežiūros kaštų ir tvaresnio geriamojo vandens išteklių naudojimo.
Įmonė „SAR Projects” įgyvendina technologijos vystymo projektą per Europos kosmoso agentūros (EKA) RPA programą. Šiame projekte „Vilniaus vandenys“ dalyvauja kaip projekto partneris, prisidėsiantis prie tolesnio technologijos vystymo bei praktinio testavimo Lietuvoje.
Projektas atitinka EKA strateginę kryptį skatinti kosmoso technologijų taikymą sprendžiant tvarumo ir kritinės infrastruktūros valdymo iššūkius. Startuolis „SAR Projects“ šiais metais sėkmingai užbaigė Europos kosmoso agentūros verslo inkubatorių (ESA BIC), o vystoma technologija buvo pristatyta Šiaurės ir Baltijos šalių ESA BIC renginyje Švedijoje.
