Vanduo vaikams svarbus visais augimo etapais, tačiau paskatinti juos reguliariai jo atsigerti ne visada paprasta. Specialistai sako, kad geriausias būdas formuoti šį įprotį – pačių suaugusiųjų pavyzdys. Vis dėlto, jei ir jo nepakanka, gali praversti įvairūs žaismingi triukai: mėgstamos gertuvės, smagūs vandens gėrimo ritualai ar natūralūs priedai, suteikiantys vandeniui skonio.
Didžiosios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šiemet atlikta apklausa parodė, kad dauguma nepilnamečių vaikų turinčių gyventojų jiems duoda gerti vandenį iš čiaupo: 60 proc. apklaustųjų teigė, kad jų vaikai miesto vandenį geria kasdien, dar 19 proc. – kad tokį vandenį jie renkasi bent kartais. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad jų vaikai dažniausiai geria pirktinį vandenį iš butelių.
„Vaikai dažnai perima tėvų ir kitų artimų suaugusiųjų įpročius, todėl jeigu jie patys dažniausiai renkasi vandenį, toks pasirinkimas vaikui tampa priimtinesnis“, – teigia Skaistė Rimeikaitė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ maitinimo koordinatorė.
Kiek vandens vaikui per dieną reikėtų išgerti, jos teigimu, priklauso nuo jo amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo ir oro sąlygų. Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijomis, mažiems vaikams (1–2 metų) orientacinis bendras vandens poreikis siekia apie 1–1,3 litro per parą, ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams (2–8 metų) – apie 1,3–1,6 litro, o vyresniems vaikams ir paaugliams (9 metų ir vyresniems) – apie 1,9–2,5 litro. Į šį kiekį įskaičiuojamas ne tik išgeriamas vanduo ir kiti gėrimai, bet ir maiste, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse ar sriubose, esantis vanduo.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja orientuotis į maždaug 30 ml vandens vienam kūno kilogramui per dieną.
Kasdienius įpročius galima formuoti žaismingai
Norint, kad vaikas dažniau rinktųsi vandenį, svarbu ne tik kalbėti apie jo naudą, bet ir formuoti kasdienius įpročius. „Vilnius sveikiau“ atstovė pastebi, kad pirmiausia verta atsisakyti saldintų gėrimų valgant – arbata, sultys ar gazuoti gėrimai neturėtų būti vartojami kaip vandens pakaitalas.
„Saldžiųjų gėrimų nepaverskite kasdieniu pasirinkimu, nes kuo rečiau jie siūlomi namuose, tuo lengviau formuojasi įprotis rinktis vandenį. Jei paprastas vanduo vaikui nepatinka, galima pasiūlyti atvėsinto vandens, kitokią gertuvę ar pagardinti vandenį uogomis, citrinos ar agurko griežinėliu, mėtomis, nepridedant cukraus“, – pataria S. Rimeikaitė.
Vaikui dažniau prisiminti atsigerti gali padėti asmeninė gertuvė – svarbu ją laikyti lengvai pasiekiamoje ir matomoje vietoje, ypač mokykloje, išėjus į lauką ar aktyviai sportuojant.
„Ant gertuvės galima pažymėti linijas, rodančias, kiek vandens reikėtų išgerti iki tam tikros valandos, o už išgertą stiklinę vaiką paskatinti lipduku ar žodiniu pagyrimu. Reiktų rinktis lengvą, sandarią, lengvai atidaromą ir plaunamą gertuvę. Svarbiausia, kad vanduo netaptų prievole ar bausme. Kurkite paprastus šeimos įpročius, pavyzdžiui, prie valgio rinktis vandenį, pasiimti gertuvę einant į lauką ar priminti atsigerti po aktyvaus žaidimo ir sporto“, – priduria specialistė.
Praktiškas ir tvarus pasirinkimas
„Vilniaus vandenų“ apklausa taip pat atskleidė, kad didžiausia dalis šalies gyventojų kasdien išgeria bent 3–4 stiklines vandens (26 proc.), 19 proc. išgeria 4–5 stiklines, o 15 proc. – 1–2 stiklines.
„Labai svarbu, kad vanduo būtų lengvai prieinamas ir namuose, ir mokykloje, o suaugusieji savo pavyzdžiu rodytų, jog vanduo iš krano yra natūralus kasdienis pasirinkimas. Metas atsisakyti nuostatos, kad jis prastesnis už pirktinį – Vilniuje geriame itin aukštos kokybės vandenį iš požeminių gręžinių. Be to, šiuolaikiniams vaikams rūpi ne tik sveikata, bet ir jų paliekamas pėdsakas: rinkdamiesi vandenį iš čiaupo mes atsisakome vienkartinio plastiko ir prisidedame prie švaresnės aplinkos“, – sako Saulius Savickas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
Prie vaikų įpročio dažniau rinktis vandenį bendrovė prisideda plėsdama viešųjų gertuvių tinklą. „Vilniaus vandenų“ įrengtos viešosios gertuvės veikia ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir gyvenamuosiuose rajonuose, sporto bei laisvalaikio erdvėse, ugdymo įstaigų teritorijose. Geriamojo vandens fontanėliai jau įrengti daugiau nei 100 sostinės mokyklų.
Šią vasarą „Vilniaus vandenys“ pratęsė praėjusiais metais pradėtą iniciatyvą „Vilniuje visi geria iš krano“ ir pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Keliame stiklinę vandens“, kuria siekiama skatinti rinktis vandenį iš krano ir atkreipti dėmesį į išskirtinę Vilniaus vertybę – kokybišką geriamąjį vandenį iš giluminių gręžinių. Vandens stiklinę siūloma kelti už Vilnių bei jo pasiekimus, už vasarą ir gražias akimirkas mieste.
Kaip atpažinti troškulį?
S. Rimeikaitė pastebi, kad vaikai ne visada atpažįsta troškulį, jį painioja su alkiu, todėl svarbu nuo mažens mokyti vaiką atkreipti dėmesį į savo kūno pojūčius. Jos teigimu, troškulį gali išduoti burnos, lūpų sausumas, retesnis šlapinimasis ar tamsesnė šlapimo spalva. Alkis dažniau pasireiškia tuštumo jausmu skrandyje, gurguliavimu, energijos sumažėjimu. Į šiuos požymius dėmesį turėtų atkreipti tėvai.
„Svarbu įpročius formuoti palaipsniui ir vandens nepaversti pareiga. Tikslas yra, kad vaikas ilgainiui suprastų vandens svarbą organizmui ir rinktųsi jį kaip pagrindinį gėrimą troškuliui numalšinti. Reiktų reguliariai pasiūlyti atsigerti ir sudaryti sąlygas vandeniui būti lengvai prieinamam visą dieną“, – teigia „Vilnius sveikiau“ atstovė.
