Riebkalnis
Nereikalingiausias Vilniaus kalnas
Apie Riebkalnį
Kiekvieną mėnesį į miesto vamzdžius patenka tonos panaudotų riebalų. Lašas po lašo auginame glitų, nematomą kalną, kurį maitina vilniečių virtuvės – Riebkalnį. Jis ne tik kemša vamzdynus, bet ir teršia aplinką bei daro žalą gamtinėms ekosistemoms.
Neleisk Riebkalniui augti – atsikratyk riebalais tinkamai:
01
Nušluostyk ir išmesk
Šaukštas aliejaus ar keptuvės paviršius? Nieko tokio. Nušluostyk riebalus popieriniu rankšluosčiu ir išmesk su mišriomis atliekomis.
02
Kaupk stiklainyje ir pristatyk
Nedidelį kiekį riebalų kaupk sandarioje talpoje, tinka ir stiklainis, o vėliau – pristatyk į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
03
Pristatyk į surinkimo vietą
Didesnį kiekį riebalų pernaudok, jei jie dar tinkami vartojimui. Netinkamus – supilk į specialią talpą ir pristatyk į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
Augimo greitis
45 t per metus*
*Tiek riebalų kasmet yra išpilama į miesto vamzdžius
Kas nutiktų, jeigu Riebkalnis augtų toliau?
Netinkamai atsikratydami riebalais kasdien plečiame Riebkalnio infrastruktūrą. Jei riebalus toliau pilsime į kriaukles, Riebkalnis kils tol, kol taps naujausiu – ir nereikalingiausiu – Vilniaus slidinėjimo kurortu.
1 augimo etapas: riebus rogučių parkas
Kalnui augant, jis tampa šeimų traukos centru. Rogutėmis čiuožiančius vaikus lydi ne tik juokas, bet ir nemalonus riebalų sluoksnis, padengiantis rankas bei drabužius.
2 augimo etapas: gličios trasos
Ant Riebkalnio įrengiamos pirmos slidinėjimo trasos. Vilniečiai išbando čiuožimą panaudotais riebalais, tačiau dėl gličios, nestabilios dangos trasose neišvengiami lūžiai ir traumos.
3 augimo etapas: apres-ski riebaluose
Ant Riebkalnio išdygsta pirmasis baras su karštais gėrimais ir riebalų fondiu. Jo virtuvė maistą gamina naudodama tiesiai nuo kalno surinktus riebalus. Vilniečių cholesterolio lygis kyla.
4 augimo etapas: neištirpstantis kalnas
Trasos pradeda veikti ištisus metus, o miestui tenka nuolat kovoti su riebalų sukeltais nuotėkiais, avarijomis ir augančiomis aplinkos valymo išlaidomis.
Riebiausios Vilniaus vietos
Čia galima matyti, kuriose miesto vietose dažniausiai susidaro riebalų sankaupos – didžiausi Riebkalnio augimo židiniai. Žemėlapyje taip pat rasi pažymėtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose galima tinkamai atsikratyti didesniu riebalų kiekiu. Sužinok, kiek užsikimšimų tavo gatvėje čia (žemėlapis „Užsikimšimai per paskutinius 2 metus“), o panaudotų riebalų priėmimo punktus – čia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Riebalai vamzdžiuose atvėsta, sustingsta, prilimpa prie sienelių ir kemša miesto vamzdynus. Kai vamzdžiai užsikemša, nuotekos gali išsilieti į aplinką – tai teršia vandenį, mažina deguonies kiekį jame ir kenkia žuvims bei kitoms ekosistemoms.
Tai tik laikina pagalba – nutekėję į miesto vamzdynus riebalai vis tiek atvėsta, sukietėja ir kaupiasi ant vamzdžių sienelių.
Net ir šaukštas aliejaus prisideda prie vamzdynų kimšimosi ir Riebkalnio augimo. Todėl ir nedidelį kiekį riebalų geriausia nušluostyti popieriniu rankšluosčiu ir išmesti kartu su mišriomis atliekomis, užuot išpylus juos į kriauklę.
Taip, net ir skysti riebalai atvėsta, sustingsta ir kaupiasi ant vamzdžių sienelių.
Supilk juos į sandarią talpą ir pristatyk į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
Riebkalnis – tai simbolinis pavadinimas, skirtas „iškelti“ nematomą miesto vamzdynų problemą paviršiun. Nors Vilniuje tokio kalno iš tikrųjų nėra, realybėje į vamzdžius kasmet patenka dešimtys tonų riebalų, kurie kemša vamzdynus, gali sukelti avarijas ir kenkti aplinkai.
