Dėl sumažintos paslaugų kainos vartotojams sumažėjusios „Vilniaus vandenų“ pajamos nesutrukdė bendrovei planuoti rekordinių investicijų ir siekti ambicingų planų. Pasak dvejus metus bendrovei vadovaujančio generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, įmonės strategines kryptis papildo dar viena – daugiau dėmesio skirs aplinkosaugai ir kovai su teršėjais.

Mažino kainą ir kėlė kokybės kartelę

Per dvejus metus vidutiniškai 13 proc. paslaugų kainą sumažinusi bendrovė „Vilniaus vandenys“ šiuo metu yra pigiausias vandens tiekėjas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalių sostinėse. Dėl šios priežasties bendrovės pajamos, 2016 m. siekusios 42 milijonus eurų, 2019 m. nukrito iki 33 mln. eurų.

Nepaisant to, įmonė dar labiau kilstelėjo kokybės kartelę ir, siekdama tausoti aplinką bei gerinti klientų patirtį, planuoja rekordines investicijas į tinklų modernizavimą ir plėtrą, vandenviečių remontą, vandens gėrimo įrenginių diegimą.

„Per artimiausius trejus metus žadame įgyvendinti patį ambicingiausią įmonės istorijoje investicijų planą – į infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą, veiklos skaitmenizavimą investuosime daugiau nei 108 mln. eurų. Paprastai tokioms investicijoms įgyvendinti prireikdavo ne kelerių metų, o dešimtmečių“, – sako M. Švaikauskas.

Tai, kad įmonė pasirinko teisingą kryptį, rodo vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Praėjusiais metais bendrovės „Vilniaus vandenys“ klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis ir aptarnavimu indeksas, lyginant su 2018 m., išaugo 2 procentiniais punktais ir lenkia ne tik šalies, bet ir pasaulinio masto – Europos ir JAV – vidurkį.

„Toks įvertinimas mums – ženklas, kad net su mažesnėmis pajamomis, dirbdami be pelno padarome ir suteikiame vartotojams kur kas daugiau, todėl apie pelną nekalbame kaip apie vienintelį sėkmės ekvivalentą“, – tvirtina vadovas.

Tarp svarbiausių prioritetų – aplinkosauga

Pastaruoju metu įmonė daug dėmesio skyrė veiklos efektyvinimui: racionalizuotas turto ir sąnaudų valdymas, nuosekliai mažinami patiriami nuostoliai vandens ir nuotekų tinkluose, skaitmenizuojami kai kurie veiklos etapai.

„Efektyvios veiklos rodiklis sunkiai pasiekiamas, jei negalvojame apie darnią ir tvarią veiklą. Tiekti vandenį ar valyti nuotekas šiandien jau nebeužtenka. Juntame augantį akcininko ir visuomenės lūkestį – vertindami mus kaip paslaugų tiekėją ir vandentvarkos įmonių lyderį, jie vis dažniau vertina ir tai, kokios kokybės paslaugas teikiame, kiek atsakingai, darniai su aplinka veikiame“, – pažymi vadovas.

Įmonės prioritetų priešakyje – nauja strateginė kryptis: aplinką tausojanti veikla. Ji apjungia įmonės dešimtmečio tikslus: nuoseklų nuotekų išvalymo rodiklių gerinimą, infrastruktūros ir įrangos modernizavimą, darnią vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą, išmanų veiklos skaitmenizavimą bei ateities technologijų – dumblo perdirbimo, žalios energijos gavybos bei panaudojimo veikloje – diegimą. Daugiau dėmesio bendrovė skiria ir nuotekų taršos kontrolei bei teršėjų išaiškinimui.

„Paskutinis „Ecso“ atvejis, kai mūsų specialistams atlikus neplanines patikras ir nustačius taršą plastiku, sustabdėme nuotekų priėmimą iš šios įmonės, buvo tik pirmoji kregždė. Po šio įvykio dar labiau sugriežtinome įmonių išleidžiamų nuotekų kontrolę – pasiryžome žingsnis po žingsnio tirti visas pas mus atitekančias nuotekas, kad įvardytume tikruosius teršėjus“, – pasakoja M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ planuoja stiprinti ir didžiausių šalies įmonių, išleidžiančių nuotekas į bendrovės valymo įrenginius, kontrolę. Esant poreikiui, kovoje su teršėjais bus pasitelkta aplinkosaugininkų ir kriminalistų pagalba.

Investuos rekordinę sumą

Užsibrėžtiems planams įgyvendinti bus naudojamos įmonės sukauptos lėšos, ES struktūrinių fondų parama ir skolinti piniginiai ištekliai. Spartindami kokybinį pokytį, „Vilniaus vandenys“ planuoja pasiskolinti per 40 mln. eurų.

„Prieš kelerius metus tokios galimybės nebūtume turėję, tačiau stabili veikla, procesų skaidrumas, modernus įmonės valdymas ir aiški augimo vizija mums padėjo pelnyti šalies ir tarptautinės finansų bendruomenės pasitikėjimą“, – sako vadovas.

Iki 2022 m. pabaigos į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą bei veiklos skaitmeninimą „Vilniaus vandenys“ planuoja investuoti rekordinę sumą – net 108,7 mln. eurų. Didžiausius investicijų srautus bendrovė skirs vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūros atnaujinimui. Per 40 mln. eurų planuojama skirti Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Tai ženkliai pagerintų teršalų filtravimo rodiklius, užtikrintų, kad plečiantis miestui, valykla būtų pajėgi išvalyti didesnį nuotekų kiekį.

Už investicines lėšas taip pat bus modernizuojami, renovuojami ir plečiami tinklai, mieste naikinamos vadinamos baltosios sritys, kuriose, dėl pačių vartotojų nenoro jungtis, dar nėra centralizuotų nuotekų sistemų.

Siekiant gerinti vandens kokybę ir užtikrinti nepertraukiamą jo tiekimą, šiemet bendrovė planuoja dar daugiau dėmesio skirti vandentiekio linijoms tiesti ir renovuoti.

„Praėjusiais metais nutiesėme 24 kilometrus vandentiekio tinklų, dar 4,6 kilometrus – renovavome. Palyginimui, 2017 m. nebuvo nutiesta nė vieno kilometro, o 2018 m. – tik 6 kilometrai vandentiekio. Šiais metais dirbame dar aktyviau: metų pabaigoje būsime nutiesę beveik 35 kilometrus vandentiekio tinklų“, – kalba M. Švaikauskas.

Įmonė modernių sprendimų pasirengusi pasiūlyti ir miestui. Dar praėjusiais metais įvairiose sostinės vietose įrengta 11 stacionarių ir 6 mobiliosios vandens gertuvės, tiekiančios miestiečiams švarų vandenį iš požeminių gręžinių. Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, vandens gėrimo įrenginiai mokslo metų pradžioje turėtų būti pastatyti 50-yje miesto mokyklų.

Šiandien įmonė rūpinasi beveik 263 tūkst. klientų, kurių skaičius per metus išaugo daugiau nei 6 tūkst. Vartotojų patirtį gerinti turėtų artimiausiuose bendrovės planuose numatyti veiklos skaitmenizavimo projektai: nuotolinis rodmenų nuskaitymas, išmaniųjų vandens apskaitos prietaisų diegimas, informacinių sistemų ir elektroninių aptarnavimo kanalų vystymas.

„Šiemet su partneriais „Navitus LT“ ir „Bitė Lietuva“ pirmieji regione pradėjome diegti išmanųjį vandentiekio tinklą. Iki 2021 m. Vilniaus regione planuojame atnaujinti 8 tūkst. įvadinių šalto vandens skaitiklių, juose įrengiant išmaniuosius valdiklius, automatiškai perduodančius informaciją į valdymo centrą. Tai leis greičiau pastebėti ir likviduoti avarijas, sumažinti vandens nuostolius ir atsakingiau naudoti gamtos išteklius“, – dėsto vadovas.

Pamokos, kurias bendrovė išmoko

Dvejus metus įmonei vadovaujantis M. Švaikauskas sako, kad per šį laikotarpį jam ir komandai teko ne vienas iššūkis. Pirmiausiai – karantinas, kurio metu buvo svarbu užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vilniečiams.

„Šiuo laikotarpiu stengėmės prisidėti ir prie prasmingų miesto iniciatyvų – dalinomės turimais generatoriais, skyrėme laisvų automobilių savanoriams, vežėme vandenį Vilniaus infekcinei ligoninei“, – nuveiktus darbus prisimena generalinis direktorius.

Bendrovė prisidėjo ir prie karantino padarinių šalyje švelninimo bei ekonomikos skatinimo: įmonė spartino statybos darbus, taip įnešdama kiek daugiau stabilumo ir optimizmo į lėtėjantį statybų sektorių.

Pastaroji pamoka, kai Tuščiaulių kaime, vykdydami planinius remonto darbus, žuvo 3 darbuotojai, bendrovei buvo ypač skaudi. „Kaip vadovas, jaučiu moralinę atsakomybę už šį įvykį. Kartu su komanda iškart po nelaimės ėmėmės veiksmų, kad žuvusiųjų artimieji iš bendrovės sulauktų visokeriopo palaikymo ir pagalbos. Tai – mažiausia, ką šioje situacijoje galėjome padaryti“, – sako M. Švaikauskas ir priduria, kad paramos žuvusiųjų artimieji iš bendrovės sulauks ir ateityje.

Skaudus įvykis bendrovę paskatino dar daugiau dėmesio skirti darbų saugai: peržiūrimi darbo procesai, saugos procedūros, didinamos investicijos šiai sričiai. Pasak vadovo, dabar svarbiausia išsiaiškinti tragedijos priežastis ir padaryti viską, kad ateityje tai nepasikartotų.