Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius, įsitikinęs, kad pradėti pokyčius versle – niekada nevėlu. Jis tvirtina, kad įmonėje jau dvejus jo vadovavimo jai metus nuolat vyksta didesni ar mažesni pokyčiai – nauja strateginė kryptis, ambicingiausias istorijoje investicijų planas, o po šių nelengvų išbandymų bendrovės laukia ir pats svarbiausias žingsnis – vertybinis pokytis ir jo įtvirtinimas darbuotojų sąmonėje.

Pokyčiai versle, pokalbį pradeda M. Švaikauskas, yra ilgas, ne visuomet malonus ir gana sudėtingas kelias, o ypač siekiant pakeisti darbuotojų mąstymą. Vis tik jis tiki, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimas perkainoti „Vilniaus vandenų“ vertybes, keistis ir keisti – galiausiai atsipirksianti investicija.

– Esu tikras, kad pokyčiai – vienintelis stabilus dalykas bet kurios įmonės gyvenime, jei tik sieki maksimalaus rezultato. Mūsų bendrovėje didesni ar mažesni pokyčiai vyksta nuolat. Pokyčių startui ypatingos progos neieškome, blogo laiko jiems taip pat nėra. Galimybe keistis kartais tampa ambicingi dešimtmečio ar metų tikslai, kuriuos privalome pasiekti, o kartais – ir rimta krizė, kuriai nėra greito sprendimo.

Pirmojoje šių metų pusėje, po plastiko taršos Neryje atvejų, svarstėme, ką turime daryti kitaip, kad panašūs atvejai nebepasikartotų – teršėjai ne tik prisiimtų atsakomybę už gamtos taršą, bet ir būtų užkirstas kelias kitiems nusikaltimams. Tuomet peržiūrėjome įmonės strategiją ir išsigryninome naują strateginę kryptį – Aplinką tausojančios veiklos gaires.

Žinoma, to neužteko, kad taptume socialiai atsakinga įmone. Pokyčiai turėjo prasidėti mūsų mąstyme. Daugelį metų bendrovės ambicija buvo veikti atitinkant aplinkosauginius reikalavimus, tačiau vieną dieną supratome, kad to nebepakanka, turime padaryti daugiau. Juntame augantį ir akcininko, ir visuomenės lūkestį – vertindami mums kaip paslaugų tiekėją, kaip vandentvarkos įmonių lyderį, jie vis dažniau akcentuoja ir tai, kokios kokybės paslaugas teikiame, ar esame draugiški aplinkai, kurioje veikiame, tad turime pradėti galvoti ne tik apie pagrindinius veiklos rodiklius – efektyvumą, rezultatyvumą, bet ir apie veiklos tvarumą, spartesnį atsinaujinančių energetinių šaltinių veikloje panaudojimą, žaliąją energiją. Ši nauja strateginė kryptis apjungė mūsų ateinančiam dešimtmečiui keliamus tikslus – nuoseklų nuotekų išvalymo rodiklių gerinimą, infrastruktūros ir įrangos atnaujinimą bei modernizavimą, draugišką aplinkai vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą, išmanų veiklos skaitmenizavimą bei ateities technologijų, tokių kaip dumblo perdirbimo, diegimą, žalios energijos gavybą bei panaudojimą veikloje ir kt.

Norint šiuos tikslus pasiekti, įmonėje reikia kompleksinių pokyčių: technologinių, infrastruktūrinių, investicinių, tačiau svarbiausias jų – požiūrio pokytis. Nors sėkmingai vykdėme veiklą jau kelis dešimtmečius, dabar galvojant apie ateitį turime permąstyti veiklos strategiją ir veikti kitaip.

– Šiuo metu įmonė įgyvendina šešis atsinaujinančios energetikos projektus: dumblo tvarkyme diegiame žiedinės ekonomikos principus, turime minčių įrengti maistinių riebalų priėmimo ir perdirbimo mazgą ir riebalus perdirbti į biodujas, įmonės reikmėms panaudoti likutinę šilumą iš termohidrolizės proceso, svarstome ir saulės energijos panaudojimą veikloje, planuojame įrengti tretinio valymo įrenginius Vilniaus miesto nuotekų valykloje, o taip pat sumontuoti ir įrengti nedidelę hidroelektrinę nuotekų tinkle bei hidroturbiną vandentiekio tinkle.

Visi šie projektai šiuo metu skirtinguose įgyvendinimo etapuose. Pavyzdžiui, išmaniai dumblą tvarkome jau beveik dvejus metus: dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas Vilniaus miesto nuotekų valykloje, džioviname ir panaudojame energetinių želdinių tręšimui. Esame viena iš nedaugelio vandentvarkos bendrovių šalyje, kuri dumblo nedegina ir taip prisideda prie tvarių aplinką tausojančių sprendimų, mažinant išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Esame paskaičiavę, kad perdirbdami dumblą tokiais tempais per trejus metus anglies dvideginio patekimą į aplinką sumažinsime 42 tūkst. tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia beveik 200 tūkst. Vilniaus gyventojų. Maža to, susidariusį dumblą mes apdorojame termohidrolizės įrenginiuose ir proceso metu susidariusias biodujas panaudojame elektros energijos gavybai vidinėms įmonės reikmėms. Šiuo metu vykdome studiją dėl tolesnio nuotekų dumblo tvarkymo, energijos atgavimo, alternatyvių produktų gamybos.

Spręsdami riebalų, kartu su nuotekomis patenkančių ir besikaupiančių vamzdžiuose, problemą, galvojame apie riebalų priėmimo ir perdirbimo mazgo įrengimą. Siekiame, kad restoranai, kavinės ir panašių paslaugų įstaigos turėtų galimybę priduoti riebalus mūsų įmonei. Taip riebalai, kurie iki šiol dažnai būdavo tiesiog išpilami į nuotekas ir tapdavo dažnų avarijų nuotekų tinkle priežastimi, būtų perdirbami išgaunant, tolesnėje veikloje – ir panaudojant, biodujas. Šiuo metu taip pat vykdome skaičiavimus, kaip efektyviai panaudoti nuotekų valykloje termohidrolizės proceso metu susidarančią perteklinę šilumą, taip sumažinant įmonės kaštus.

Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojame nuotekų valykloje rekonstrukcijos metu sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos smulkiosios dalelės, fosforas. Tretinis valymas galėtų būti ir viena iš alternatyvių technologijų, norint sulaikyti plastiką nuotekose. Kasmet tik griežtėjant nuotekų valymo reikalavimams, bendradarbiaudami su šalies mokslininkais rengiame galimybių studiją dėl naujausių technologijų ir valymo metodų diegimo mikrobiologinio valymo įrenginiuose. Šios priemonės padėtų efektyviau išvalyti nuotekas nuo vis naujų cheminių teršalų, kurie kartu su nuotekomis atiteka į mūsų valyklą.

Papildant, panašu, kad saulės kolektoriai ant įmonei priklausančių pastatų stogų jau artimiausiais metais taps realybe. Į saulės elektrinių įrengimą planuojame investuoti daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Iš saulės gautą energiją naudotume savo reikmėms ir taip sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai, o tolesnėje perspektyvoje taikytume mažesnį paslaugų tarifą ir klientams.

– Per trejus metus (2020–2022 m.) į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą bei veiklos skaitmeninimą „Vilniaus vandenys“ planuoja investuoti rekordinę sumą – beveik 109 mln. eurų. Tai pats ambicingiausias investicinis planas „Vilniaus vandenų“ istorijoje, planas, kuris anksčiau skambėjo kaip utopija, o šiandien jau yra daugiau nei realus.

Didžiausia šių investicijų dalis – beveik 44 mln. eurų – bus skirta nuotekų valyklos rekonstrukcijai, apie kurios darbų pradžią paskelbėme praėjusį mėnesį. Nuotekų valyklos rekonstrukciją dėl numatytų darbų apimties, rekordinių investicijų ir keliamų tikslų, susijusių ne tik su nuotekų išvalymu, bet ir su aplinkosauga, galime vadinti šio dešimtmečio projektu. Juo siekiame ne tik padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, bet ir užtikrinti, kad iš nuotekų būtų išvaloma daugiau teršalų bei išvalomi tie teršalai, kurių iki šiol valykla nepajėgė išvalyti, o išleidžiant švaresnes nuotekas – labiau tausojama gamta.

Daugiau nei tris dešimtis metų veikianti Vilniaus miesto nuotekų valykla buvo itin pasenusi ir, plečiantis miestui, nebepajėgi susitvarkyti su jai tenkančiais iššūkiais – augančiu nuotekų kiekiu, sparčiai didėjančia kartu su nuotekomis iš buitinių ar juridinių vartotojų į valyklą patenkančių teršalų koncentracija, naujais teršalais, kurie dėl cheminių medžiagų besaikio naudojimo pramonėje pastaraisiais metais aptinkami nuotekose. Tad rekonstravus nuotekų valyklą pirmiausia bus padidintas jos našumas. Po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti iki 30 proc. didesnį atitekančių nuotekų kiekį ir maždaug penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. Planuojama rekonstruoti visus pagrindinius valykloje sumontuotus valymo įrenginius, o svarbiausia rekonstruojama valyklos dalis – šeši bioreaktoriai, atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Rekonstravus reaktorius, įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti.

Už investicines lėšas taip pat modernizuosime, toliau renovuosime ir plėsime tinklus, mieste naikinsime vadinamąsias baltąsias zonas, kuriose, nepaisant visuomenės progreso, dėl pačių vartotojų nenoro jungtis dar nėra centralizuotų nuotekų sistemų, diegsime išmanųjį vandentiekio tinklą. Kad būtų lengviau įsivaizduoti mūsų laukiančių darbų apimtis, vien tik šiais metais įmonė suplanavo per 60 pirkimų rangos darbams, kurių vertė – daugiau nei 44 mln. eurų.

– „Vilniaus vandenys“ kasdien susiduria su vandens tarša, o vienas svarbiausių bendrovės pastarojo laikotarpio prioritetų – kova su teršėjais. UAB „ECSO“ atvejis, kai nustačius nuotekų taršą plastiku sustabdėme nuotekų priėmimą iš šios įmonės, buvo tik pirmoji kregždė. Po šio įvykio dar labiau sugriežtinome įmonių išleidžiamų nuotekų kontrolę – pasiryžome etapas po etapo tirti visas pas mus atitekančias nuotekas, kad surastume visus kelius, kuriais jos atiteka į valymo įrenginius ir įvardintume tikruosius teršėjus.

Aktyvius veiksmus vykdo ir mūsų Taršos užkardymo grupė, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti didžiausių šalies įmonių, išleidžiančių nuotekas į bendrovės valymo įrenginius, kontrolę. Jei prireiks, kovoje su teršėjais esame pasirengę pasitelkti ir aplinkosaugininkus, kriminalistus, taikyti poveikio priemones nuo švelnių (įpareigojimų įmonėms įdiegti papildomas nuotekų valymo priemones) iki drastiškų – nuotekų priėmimo stabdymo. Vis tik pirmiausia iš įmonių tikimės dialogo, bendro atsakingo požiūrio į aplinką, kurioje kuriamas verslas. Neatsakingas cheminių medžiagų naudojimas gamybos procesuose, požiūris, kad teršalus ir atliekas galima supilti į nuotekas, kurias kažkas vis tiek išvalys, yra ir trumparegiškas, ir neatsakingas.

Kovai su teršėjais nusprendėme pasitelkti ir visuomenę – pastebėjus piktybinę ar avarinę vandens taršą raginame ją operatyviai informuoti mūsų bendrovės specialistus skambučiu ar socialiniame tinkle „Facebook“ – personažo „Neterštuko“ globojamoje paskyroje. Šios iniciatyvos ėmėmės su kitomis tvarką Vilniaus mieste prižiūrinčiomis įmonėmis-partnerėmis ir jau turime pirmuosius bendradarbiavimo rezultatus – aptiktą Neries taršą statybinėmis atliekomis. Apie naujus taršos atvejus mums praneša kiekvieną savaitę, tikiu, kad jų bus dar daugiau, nes visuomenės pakantumas teršėjams sparčiai mažėja. O susitelkus aplinkosaugininkams, vandentvarkininkams, visuomenei, nepermetant atsakomybės naštos kitiems, darant realius darbus, o ne tik imituojant meilę gamtai, galime pasiekti norimą rezultatą – švaresnę aplinką sau ir ateinančioms kartoms.

– Didelį dėmesį ir nuoseklias investicijas darbų saugai skyrėme jau iki nelaimės. Per pastaruosius penkerius metus darbuotojų saugumui užtikrinti įmonė skyrė beveik 1 mln. eurų, iš jų vien tik šiais metais ketinome skirti daugiau nei 160 tūkst. Vieno darbuotojo saugumo užtikrinimui per metus jau teko beveik 600 eurų. Už šias lėšas kasmet perkamos saugos priemonės, specialūs drabužiai, investuojama į darbuotojų mokymus, sprendžiamos dar sovietmečiu projektuotos infrastruktūros problemos. Vykdydami savo kasdienes pareigas mūsų darbuotojai iki šiol vadovavosi keliomis dešimtimis darbo saugos tvarkų, instrukcijų. Kažkada suskaičiavome, kad jų turime gerokai daugiau nei būtina ar reikalauja darbo saugą reglamentuojantys įstatymai.

Įmonės darbo saugą reglamentuojančiuose dokumentuose buvo numatyta kiekvieno darbuotojo asmeninė pareiga darbe saugoti save ir jei dirbti nesaugu – darbo nepradėti. Nelaimingų atsitikimų statistika mums taip pat buvo palanki – nuo 2013 m. mirtinų atvejų įmonėje neturėjome, o ir sužalojimų, traumų darbe skaičius kasmet nuosekliai mažėjo. Tačiau įvyko nelaimė ir žuvo trys mūsų darbuotojai. Tuomet prie strategijos, pamatinių vertybių sugrįžome dar kartą.

Niekas neturi žūti darbe. Nuo šios minties ir atsispyrėme galvodami, ką galime daryti kitaip nei darėme iki šiol, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą. „Vilniaus vandenys“ – gamybinė įmonė, turinti net 700 darbuotojų, kurių, supratome, gerai nepažįstame – nežinome, kokiais rūpesčiais gyvena, kokios jų vertybės. Pamatėme, kad darbuotojai saugumo darbe, asmeninės pareigos saugoti save ir šalia dirbančiuosius nepriima kaip vertybės, kaip abipusio darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimo – net kai įmonė deda maksimalias pastangas darbuotojų saugos užtikrinimui, pastarieji atsakomybės saugoti save prioritetu nelaiko. Darbo saugai užtikrinti įmonėje turime sukūrę sistemą. Ji funkcionuoja, tačiau pastarieji pastebėjimai ir įvykiai parodė, kad turime dėti kur kas daugiau kasdienių pastangų užtikrinant griežtesnę atskaitomybę ir kontrolę.

– Vienas svarbiausių pokyčių, kuris mūsų laukia – vertybinis, įmonėje įtvirtinsiantis asmeninę darbuotojų atsakomybę už darbų saugą. Žinoma, pokytis, kurio siekiame, turėtų būti ne teorinis, įprasmintas tik instrukcijose, bet pirmiausia įsitvirtinti darbuotojų sąmonėje. Tai ir yra sudėtingiausia dalis. Darbuotojas turi pats pradėti save saugoti ir tai laikyti prioritetu. Kitaip tariant, mūsų darbuotojai turi pradėti mąstyti kitaip – turi įvykti kultūrinė transformacija.

Tam esame parengę aiškų veiksmų planą, apimantį organizacinį ir asmeninį lygmenį. Organizaciniame lygmenyje galvojame apie 0 tolerancijos darbų saugos nesilaikymui politikos įmonėje įtvirtinimą – tai reiškia, kad kiekvienas mūsų darbuotojas nuo vadovo iki šaltkalvio negali toleruoti ar išlikti abejingas, jei darbo saugos nesilaikoma. Taip pat svarstome susirinkimų sistemos, kurioje būtų pateikiama nuolatinė svarbiausių rodiklių ataskaita bei grįžtamasis ryšys, sukūrimą, saugos rodiklių padaliniams įvedimą, esamų mokymų, instrukcijų vizualizavimą, vidinę vertybių kampaniją. Asmeniniame lygmenyje kuriame sistemą, kurioje patys darbuotojai registruotų pastebėtus darbo saugos pažeidimus ir trūkumus, informuotų apie tai arba patys pateiktų pasiūlymus, kaip ją tobulinti, o už tai būtų motyvuojami.

Tolygiai įmonėje stipriname ir darbų saugos sistemą. Tai ir rizikų pervertinimas, svarbiausių procesų peržiūra, standartizavimas, kad darbuotojams jie taptų dar aiškesni ir paprastesni, papildomų kontrolės mechanizmų, tokių kaip darbo proceso stebėjimas darbo vietoje, diegimas ir pan. Atnaujinsime ir darbo saugos priemones, peržiūrėsime pratybų programą ir turinį. Įgyvendinant šį priemonių planą, nuosekliai didės ir bendrovės investicijos į darbų saugą. Visų šių veiksmų imamės įsiklausę į pačių darbuotojų nuomonę, surinkę jų pasiūlymus, todėl tikiu, kad tai turi suveikti. Nors vertybinio pokyčio įtvirtinimas – nėra paprastas ir greitus rezultatus teikiantis žingsnis, viliamės, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai bus pasiteisinęs sprendimas.