UAB „Vilniaus vandenys“ laimėjo bylą prieš UAB „Plasta“ dėl nuotekų tvarkymo apmokestinimo. UAB „Plasta“ teismo buvo įpareigota sumokėti už nuotekas, kurias leido į Vilniaus nuotekų tinklus 2020 m. vasario–spalio mėnesiais.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nepriėmė nagrinėti UAB „Plasta“ kasacinio skundo ir Apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi, palikto galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą, kuriuo bendrovei „Plasta“ buvo priteista sumokėti 78,3 tūkst. eurų už jai suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, daugiau kaip 12 tūkst. Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos.
Teisminį procesą dėl apmokėjimo už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas „Vilniaus vandenys“ pradėjo po to, kai 2020 m. pradžioje paaiškėjo, kad bendrovė tvarko didesnius UAB „Plasta“ nuotekų kiekius nei buvo deklaruota bei nepavykus ginčo išspręsti derybų būdu. Tikrinant lietaus bei technologinio vandens susirinkimo šulinius ir rezervuarą, juose buvo aptikta plastiko dalelių. Taip pat buvo rastas vamzdis iš technologinio vandens surinkimo rezervuaro, kuris nuvestas į buitinių nuotekų tinklą. Nustatyta, kad esant lietaus ir technologinio vandens pertekliui rezervuare yra galimybė vandens persipylimui į buitinius nuotekų tinklus. „Plasta“ priklausančiame nuotekų šulinyje buvo įrengtas išleidžiamo vandens apskaitos prietaisas – debitomatis, kuriuo metus laiko buvo fiksuojami išleidžiamų nuotekų kiekiai. Šie sprendimai padėjo nustatyti realius išleidžiamų nuotekų kiekius, teikti informaciją apie pažeidimus UAB „Plasta” ir imtis veiksmų dėl išleistų į Vilniaus nuotekų tinklus apmokestinimo.
Pasak „Vilniaus vandenis“ byloje prieš UAB „Plasta“ atstovavusios advokatės Ingos Kostogriz-Vaitkienės, nors šioje byloje nebuvo nagrinėta, kas plastiko atliekomis teršė bendrovės tinklus, bet visoms vandentvarkos įmonėms svarbu tai, kad teismai sutiko su „Vilniaus vandenų“ pozicija, jog nėra svarbu, dėl kokių priežasčių atsakovė leido didesnį kiekį nuotekų – ji turi pareigą sumokėti už išleidžiamų nuotekų kiekį, nepriklausomai nuo jų susidarymo priežasčių ir jokios reikšmės neturi aplinkybė, ar didesni nuotekų kiekiai yra paviršinės nuotekos ar buitinės nuotekos. „ Taip pat svarbu, kad teismas rėmėsi „teršėjas moka“ principu, reiškiančiu, kad nuotekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos. Kitu atveju, už tai turėtų sumokėti visuomenė“, – sako I. Kostogriz-Vaitkienė.
