2025-10-14

Į kanalizaciją pilami riebalai stingsta ir vamzdynuose formuoja neįveikiamus kamščius, kurie galiausiai tampa nepatogumų ir finansinių nuostolių priežastimi. Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ skaičiavimais, užsikimšusių ir sugadintų nuotekų sistemų remontas ir netinkamų atliekų tvarkymas kasmet gali atsieiti iki milijono eurų, o daugiabučių administratoriai gyventojams išrašo net daugiau kaip tūkstantį eurų galinčias siekti sąskaitas už vamzdynų remontą.

„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad didžiausia buitinių nuotekų tvarkymo problema ir toliau išlieka ta pati – gyventojai į kanalizaciją pila panaudotą aliejų ir kitus riebalus. Tai darantys nurodė net 40 proc. apklaustųjų. Šie duomenys bendrovės specialistų nestebina – per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus nuotekų valyklose pirminio valymo etape buvo surinkta net 22 tonos riebalų.

„Atliekų surinkimas ir valymas iš nuotekų yra brangus procesas: skaičiuojama, kad praėjusiais metais netinkamų atliekų tvarkymas ir išvežimas atsiėjo apie 185 tūkst. eurų, panaši suma numatoma ir šiemet. Tačiau tai tik nedidelė suma, palyginti su ta, kurios pareikalauja netinkamai tvarkomų riebalų ir kitų atliekų sukeltos avarijos. Kasmet bendrovė fiksuoja apie 2 tūkst. netinkamo nuotekų tvarkymo nulemtų vamzdynų gedimų, kurių remontas, įrangos atnaujinimas ir priežiūra atsieina iki 800 tūkst. eurų. Be to, dėl šių gedimų ar avarijų į aplinką gali patekti nevalytos nuotekos ir taip jai pakenkti“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nuotekų vamzdžiais vis dar labai dažnai keliauja plaukai (nurodė 38 proc. apklaustųjų), pasenę maisto produktai (29 proc.), vienkartiniai rankšluosčiai (23 proc.). Į nuotekas gyventojai prisipažino metantys ir naminių gyvūnų kraiką, higienos ir kosmetikos priemones, vaistus, sauskelnes bei drėgnas servetėles.

„Vilniaus vandenų“ nuotekų valykloje per pirmąjį šių metų pusmetį su specialia atliekų surinkimo įranga surinkta 555 tonos atliekų (2024 m. pirmą pusmetį – 733 tonos).

Sąskaitos gali siekti daugiau nei tūkstantį eurų

Pastatų administravimo bendrovės „Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis sako, kad daugiau nei pusė daugiabučiuose fiksuojamų avarijų įvyksta vidaus kanalizacijos vamzdžiuose.

Dažna šių avarijų priežastis, pasak jo, yra įvairiais daiktais užkimšti nuotekų vamzdžiai. Dažnas daugiabučių gyventojas nė nesusimąsto, kaip brangiai gali kainuoti netinkamai susiformavę įpročiai.

„Dėl neatsakingumo arba nežinojimo metant įvairias atliekas į kanalizaciją įvyksta avarijos, kurių metu patvinsta daugiabučių rūsiai, neretai – ir butai, užpilami kaimynai. Nuotekų avarijos ne tik nemalonios, bet ir brangiai kainuoja visiems namo gyventojams. Skaičiuojama, kad vien šių avarijų likvidavimo darbai, priklausomai nuo sudėtingumo, gali kainuoti nuo 100 iki 1500 eurų. Maža to, žymiai didesnius nuostolius dėl užliejimų lemia suniokotas gyventojų turtas“, – pastebi bendrovės atstovas.

Beje, sostinėje vien privačiai dirbančio santechniko iškvietimas atsieina apie 50 eurų, panaši suma skaičiuojama už kiekvieną jo darbo valandą, o jei dar tenka šalinti vamzdžio užsikimšimą, išlaidos išauga papildomais 50–100 eurų.

„Mano būstas“ avarinės tarnybos duomenys rodo, kad be įprastų buitinių atliekų vamzdžiuose pasitaiko ir įvairių statybinių medžiagų, pavyzdžiui, dažų, glaistų, taip pat randamos vaikams skirtos sauskelnės, higieniniai paketai, įvairūs skudurai, net liemenėlės. Į vamzdynus keliauja ir maisto produktai – agurkai, pomidorai, pasenę konservai.

Kaip tinkamai tvarkyti riebalus?

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad riebalus ar jų likučius respondentai dažniausiai išpila į šiukšlių dėžę (33 proc.), klozetą (22 proc.), taip pat kriauklę (19 proc.).

Kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) respondentų teigia panaudotus riebalus pilantys į specialiai tam skirtą talpą, tačiau ją pripildę galiausiai vis tiek išmeta į konteinerį. Dalis gyventojų specialiose talpose sukauptus riebalus vėliau išpila lauke.

Tik 8 proc. respondentų atliekant apklausą teigė riebalus surenkantys į specialiai tam skirtas talpas ir išvežantys į šio tipo atliekas tvarkančias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Paprašyti įvertinti, ar nereikalingus riebalus tvarko pagal taisykles, 45 proc. respondentų atsakė tai darantys tinkamai arba greičiau tinkamai. Tiek pat savo žiniomis užtikrintų apklaustųjų buvo ir praėjusiais metais. Tuo metu savo veiksmais abejojančių gyventojų nežymiai padaugėjo – 41 proc. atsakė riebalų likučius tvarkantys greičiau arba tikrai netinkamai (pernai – 39 proc.), o 14 proc. prisipažino apskritai nežinantys, kaip šias atliekas reiktų tvarkyti.

„Vyrauja nuomonė, kad panaudotas aliejus nėra grėsmė vamzdynams, nes jį galima tirpdyti karštu vandeniu ar indų plovimo skysčiais. Tačiau tai netiesa, nes į nuotekų vamzdžius patekę riebalai tirštėja, maišosi su kitomis atliekomis ir sudaro neįveikiamus kamščius. Riebalai dėl savo savybės stingti itin pavojingi tampa šaltuoju metų laiku. Dažniausiai žmonėms tiesiog užtenka paaiškinti, kaip riebalus reikia išmesti, ir jie keičia įpročius. Be to, daugeliui būna naujiena, kad nedidelį kiekį aliejaus ar riebalų galima tiesiog išvalyti popierine servetėle ir mesti į tam skirtą atliekų konteinerį“, – pastebi V. Matonis.

Anot jo, didesnį visiškai atvėsusio aliejaus kiekį reikia supilti į sandarų indą – tinka stiklainiai, plastikiniai buteliai ar specialios talpyklos. Prikaupus tokius indus juos reikia išvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Panaudotą aliejų, kaip ir kitas maisto atliekas, rinkti atskirai įpareigoja ES žiedinės ekonomikos strategija. Perdirbus jį gaminamos biodujos, biodyzelinas arba alyva.

Įpročiai keičiasi į gera

Atliekant tyrimą gyventojų taip pat buvo teiraujamasi, kokius aplinką tausojančius įpročius šie išsiugdė per pastaruosius kelerius metus. Gauti duomenys parodė, kad daugelio žmonių įpročiai gerėja.

„62 proc. respondentų nurodė, kad nemeta į nuotekas tam neskirtų medžiagų. Praėjusiais metais taip teigiančių buvo 48 proc., dar anksčiau – tik 41 proc. Akivaizdu, kad dažnesnis kalbėjimas apie šią problemą ir švietimo iniciatyvos duoda rezultatų“, – pastebi V. Matonis.

„Vilniaus vandenų“ atstovas primena, kad sostinėje yra sudarytos sąlygos tinkamai rūšiuoti visų rūšių atliekas: riebalus, maisto atliekas, vaistus, higienos priemones ir kt. Pavyzdžiui, servetėles, vatos diskelius ar ausų krapštukus reikia mesti į šiukšlių dėžę, maisto atliekas ir kavos tirščius galima kompostuoti arba dėti į maisto atliekoms skirti maišelius, vaistus nemokamai priima visos vaistinės.