Vilniaus miesto savivaldybė jau kurį laiką stebi į Vilniaus nuotekų valyklą patenkančių teršalų kiekio augimą ir sparčiai prastėjančią nuotekų sudėtį. Nors valykloje netrukus prasidės valymo įrenginių rekonstrukcija, atnaujinta įranga nebus pajėgi išvalyti nuotekų nuo naujos kartos teršalų, tokių kaip plastiko dalelės ar ištirpęs plastikas. Spręsdama šią problemą, savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu skirti papildomą finansavimą modernioms valymo technologijoms nuotekų valykloje diegti.

„Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo pradėta planuoti beveik prieš dešimtmetį, todėl kai kurie sprendimai nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Nuotekose daugėja plastiko dalelių ir plastiko minkštiklių, kurie mirtinai pavojingi upėse gyvenantiems organizmams ir kenkia visai gyvajai aplinkai. Norint užkirsti kelią taršių dalelių patekimui į aplinką, valykloje būtina diegti į rekonstrukcijos planus neįtrauktus šiuolaikiškus technologinius sprendimus, kuriems įgyvendinti reikalingos papildomos investicijos“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ valdomos nuotekų valyklos atnaujinimui pirmajame etape planuojama skirti 34 mln. eurų. Papildomoms technologijoms, kurios sulaikytų plastiko daleles ir išvalytų nuotekas nuo pavojingų chemikalų, įdiegti reikėtų dar 11 milijonų eurų.

„Pilnai rekonstravę Vilniaus mieto nuotekų valyklą, planuojame išvalyti iki 30 proc. daugiau atitekančių nuotekų ir maždaug penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. Pagrindinis mūsų iššūkis – rekonstrukcija 6 valykloje sumontuotų bioreaktorių, kurie atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Juos rekonstravus, įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Tačiau tam būtini ir papildomi sprendimai, ir papildomos investicijos“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Savivaldybė prašo Aplinkos ministerijos papildomą finansavimą antram rekonstrukcijos etapui skirti iš ES struktūrinių fondų lėšų. Pasak vicemero, ministerija kuruoja ES investicijų paskirstymą, todėl esant politinei valiai, lėšų ministerijos vadovybė tikrai galėtų rasti.

„Saugoti aplinką nuo taršių nuotekų galima dviem būdais – užkardyti jų patekimą į nuotekų tinklus griežtai kontroliuojant teršėjus arba modernizuoti nuotekų valymą, užtikinant tam reikalingą infrastruktūrą. Nuotekos su plastiko priemaišomis ir įvairiais chemikalais į nuotekų valyklas atkeliauja iš gamybos įmonių, tačiau atsekti, kas konkrečiai užteršia valymo įrenginius, teisėsaugos įstaigos ir valstybės institucijos, pavaldžios Aplinkos ministerijai, yra nepajėgios. Vadinasi, problemą pirmiausia būtina spręsti investuojant į šiuolaikiškus nuotekų valymo įrenginius“, – pažymi V. Benkunskas.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija turėtų būti ne mažiau suinteresuota nuotekų valymo technologijų tobulinimu. Kasmet griežtėjančios tarptautinės rekomendacijos nuotekų išvalymo kokybei ateityje gali būti įtrauktos ir į Europos Komisijos direktyvas, todėl prasmės delsti su investicijomis nėra. Priešingai – kuo anksčiau bus atnaujinti nuotekų valymo įrenginiai, tuo mažiau žalos gamtai bus padaryta.

Vis dėlto, savivaldybė skatina Aplinkos ministeriją neapsiriboti vandenvalos tobulinimui reikalingomis investicijomis ir kartu vykdyti griežtesnę gamybos procesų kontrolę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų naudojimo gamyboje reguliavimui peržiūrėti.

Vilniaus miesto nuotekų valykla yra didžiausia Lietuvoje. Į šią valyklą visas sostinės nuotekas pumpuoja daugiau nei 150 nuotekų siurblinių. Per parą surenkama bei išvaloma maždaug 100 tūkst. kub. metrų nuotekų ir beveik 55 tonos įvairių teršalų. Skaičiuojama, kad po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti daugiau nei 160 tūkst. kub. metrų nuotekų ir daugiau nei 67 tonų teršalų.

Vilniaus miesto nuotekų valykla yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos vandens telkinių būklei. Nuotekų išvalymo rodikliai – t. y. kaip nuotekos išvalomos ir kokios sudėties, užterštumo lygio sugrąžinamos į gamtinę aplinką turi įtakos upių ekosistemos pokyčiams, žuvų populiacijai. Fosforo šalinimas iš nuotekų yra viena iš svarbiausių priemonių sumažinti eutrofikaciją vandens telkiniuose. Esant maisto medžiagų pertekliui gali pakisti upių ekosistemos funkcijos. Organinių atliekų padidėjimas vandenyje yra tiesiogiai susijęs su fitoplanktono biomasės didėjimu. Pradeda daugintis aukštesnieji augalai, mikrodumbliai, sutrinka dujinis režimas, pablogėja vandens kokybė, keičiasi augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis.