Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, per pirmąjį 2025 metų pusmetį sostinėje fiksuotas vandens suvartojimo rekordas: vilniečiai sunaudojo daugiau nei 17,5 mln. kubinių metrų vandens – tokiu kiekiu būtų galima pripildyti apie 7 tūkst. olimpinių baseinų.
Labiausiai šiuo laikotarpiu išsiskyrė balandis ir gegužė – šiais mėnesiais buvo fiksuotas didžiausias vandens suvartojimas per pastaruosius trejus metus. Kol kas daugiausiai vandens vilniečiai sunaudojo balandžio 28 d. – 107,5 tūkst. kubinių metrų vandens.
„Vidutiniškai per dieną sostinės gyventojai sunaudoja daugiau nei 97 tūkst. kubinių metrų vandens. Augantis vandens suvartojimas atspindi sparčią miesto plėtrą – kasmet prie vandentiekio tinklų prijungiame tiek naujų klientų, kiek gyvena žmonių Elektrėnuose. Esame pasirengę ir atliepti šiuos pokyčius, ir užtikrinti patikimas paslaugas – jei užplūstų karščiai, kuriuos stebėjome pernai ar kurie šiuo metu kamuoja Pietų Europą, ir toliau dirbtume sklandžiai, nes tam ruošiamės kiekvieną dieną“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.
Meteorologų duomenimis, birželis buvo vėsiausias per aštuonerius pastaruosius metus, tuo tarpu kritulių kiekis – ketvirtadaliu didesnis už vidutinį daugiametį. Vis dėlto daugiau nei praėjusiais metais vandens sostinės gyventojai suvartojo ir pirmąjį birželio mėnesį. „Tokios vandens suvartojimo tendencijos rodo, kad birželis buvo darbingas mėnuo vilniečiams ir atostogas jie greičiausiai suplanavo kitu metu. Įprastai per Jonines miestiečių sumažėja, vandens suvartojimas krenta. Tačiau šiemet ši taisyklė nepasitvirtino – prieš Jonines ir jų metu vandens suvartojimas liko toks pat, kaip ir kitomis birželio dienomis“, – sako V. Matonis.
V. Matonio teigimu, „Vilniaus vandenys“ stebi vandens vartojimo tendencijas realiu laiku, o bendrovės infrastruktūra ir pajėgumai leidžia greitai prisitaikyti prie vartojimo šuolių – tiek netikėtai karštomis dienomis, tiek ilgesniais laikotarpiais be lietaus.
„Nors vandens vartojimas mieste auga, galime būti ramūs dėl požeminio vandens rezervo. Vilnius yra išskirtinis savo požeminio vandens ištekliais. Šiuo metu galėtume išgauti net iki 3,7 mln. kubinių metrų geriamojo vandens per parą, tad realiai sunaudojame tik nedidelę šių išteklių dalį“, – teigia V. Matonis.
Nepaisant to, „Vilniaus vandenys“ kviečia gyventojus vandenį vartoti atsakingai, ypač jo naudojimą laistymui. Karštomis dienomis rekomenduojama laistymo sistemas įjungti vakare, kai vandens vartojimo pikas jau atslūgęs, o dirvožemis efektyviau išlaiko drėgmę.
Visa sostinės vandens tiekimo sistema remiasi giliųjų – nuo 40 iki 245 metrų – gręžinių tinklu, iš kurio vanduo pasiekia gyventojus tiesiai be papildomo paviršinio valymo. Tai leidžia išlaikyti natūralų skonį ir kokybę, kuri neretai laikoma viena geriausių tarp Europos miestų
Vandens suvartojimo kiekis mieste priklauso nuo įvairių aplinkybių: oro sąlygų – ar lyja, ar yra itin karšta, švenčių ir ilgųjų savaitgalių, kai daugelis išvyksta iš namų ir vandens vartoja mažiau, taip pat vartojimo įpročiai skiriasi savaitgaliais ir darbo dienomis.
Praėjusiais metais „Vilniaus vandenys“ iš viso patiekė beveik 36 mln. kubinių metrų vandens. Tai buvo didžiausias vandens suvartojimas per penkerius metus.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 97 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
