Visame pasaulyje pastebima tendencija – vis daugiau klientų iš paslaugų tiekėjų reikalauja tinkamo ir atsakingo požiūrio į mus supančią gamtą. Dažniausiai vartotojų pasirinkimą bei pasitenkinimą paslaugomis lemia ir tai, ar įmonė laikosi aplinkosaugos standartų, rūpinasi gamta ir savo veikloje siekia tvarumo.

Daugelį metų bendrovės „Vilniaus vandenys“ ambicija buvo veikti atitinkant aplinkosauginius reikalavimus. Tačiau eidami pokyčiu keliu supratome, kad to – nebepakanka. Reikia pradėti galvoti ne tik apie pagrindinius veiklos rodiklius – efektyvumą, rezultatyvumą – bet ir apie veiklos tvarumą, darnią veiklą su aplinka, spartesnį atsinaujinančių energetinių šaltinių veikloje panaudojimą, žaliąją energiją.

Nauja „Vilniaus vandenų“ strateginė kryptis – aplinkosauga – apjungė ateinančiam dešimtmečiui keliamus tikslus – nuoseklų nuotekų išvalymo rodiklių gerinimą, infrastruktūros ir įrangos atnaujinimą bei modernizavimą, darnią aplinkai vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą, išmanų veiklos skaitmenizavimą bei ateities technologijų – tokių kaip dumblo perdirbimo, žalios energijos gavybos bei panaudojimo veikloje – diegimą ir pan.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina 5 atsinaujinančios energetikos projektus

Žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas nuotekų dumblo tvarkyme
Tretinio valymo įrenginiai Vilniaus miesto nuotekų valykloje
Saulės energijos panaudojimas
Nedidelės hidroelektrinės įrengimas nuotekų tinkle ir hidroturbinos įrengimas vandentiekio tinkle
Likutinės šilumos iš termohirdrolizės panaudojimas bendrovės reikmėms

Gamta arti namų, neterškime – rūpinkimės kartu!

Kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos – rūpintis ne tik artimiausia savo namų aplinka, bet mažais ir daug pastangų nereikalaujančiais žingsneliais puoselėti ir tausoti mus supančią gamtą.

Plastikinių pakuočių, stiprios chemijos naudojimas buityje, netinkamas atliekų atsikratymas, o kartais gal tiesiog nežinojimas daro didelę žalą gamtai ir patiems žmonėms. Juk kiekvieno gyventojo buitis yra tiesiogiai susijusi su nuotekomis ir tuo, kas randama vandens telkiniuose.

„Vilniaus vandenys“ kviečia domėtis, ką jau šiandien galime padaryti, kad aplinka būtų švaresnė. Viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų ir atsakingo elgesio.

Ar žinote, kad…

Geriant vandenį iš čiaupo taupomos senkančios vandens atsargos. Pagaminti 1 litro talpos buteliukui sunaudojama net 2,8 litro vandens!

Geriant vandenį iš čiaupo, mažinamas klimato atšilimo efektas. Mat gaminant plastikinius vandens buteliukus per metus išskiriama 2,5 mln. tonų anglies dioksido dujų, daugiausiai lemiančių klimato atšilimą.

Gerdami vandenį iš čiaupo, tausojame aplinką. Plastikiniai buteliukai suyra tik per maždaug 450 metų.

Vienkartinio plastikinio buteliuko negalima naudoti kelis kartus, nes nuo plastiko išsiskiria toksinės medžiagos, kurios nuodija organizmą ir teršia gamtą.

Gerdami vandenį iš čiaupo, prisidedame prie upių ir ežerų išsaugojimo. Mokesčio už geriamąjį vandenį sumą sudaro ne tik mokestis už vandenį, bet ir už surinktas bei išvalytas nuotekas.

Nuotekos yra valomos mechaniniu ir biologiniu būdu.

„Vilniaus vandenys“ iš nuotekų gaunamą dumblą panaudoja energetinių miškų tręšimui.

Norint sumažinti neigiamą poveikį sveikatai, galima rinktis ekologiškas buitinės chemijos priemones. Gera alternatyva – acto, amoniako tirpalai, geriamoji soda.

Kasdien į nuotekas išleidžiame daug nešvaraus ir užteršto vandens. Maudydamiesi vonioje sunaudojame apie 80 litrų vandens, duše – 35-75 litrus. Skalbimo mašina sunaudoja 65 litrus, o indaplovė 25 litrus vandens.

Lietuvoje kiekvienais metais susidaro apie 100 000 tonų plastiko atliekų.

Kodėl vietoje gėrimų plastikiniuose buteliukuose rinktis gertuvę?

  • Iš pagamintų 8,3 milijardų metrinių tonų plastiko perdirbama tik 9 procentai.
  • 2020 metais plastiko atliekų kiekis vandenynuose viršija žuvų kiekį.
  • Nevalingai per savaitę suvalgome apie 5 gramus plastiko – tai maždaug tiek, kiek sveria mūsų kreditinė kortelė.
  • Per savo gyvenimą žmogus suvalgo apie 20 kilogramų įvairaus plastiko, kuris tikrai nėra palankus mūsų sveikatai.

Vilniaus mieste į savo nešiojamas gertuves patogiai ir nemokamai prisipilti vandens galima iš „Vilniaus vandenų“ įrengtų lauko gertuvių, kurių vietas bei indėlį į gamtos tausojimą galima rasti interaktyviame ŽEMĖLAPYJE.

Vilniečiai į klozetus ir kriaukles dažniausiai meta:

Ko negalima mesti į klozetą ar kriauklę?

  • Popierinių servetėlių ir rankšluosčių, daugiasluoksnio kvapnaus tualetinio popieriaus. Jie vandenyje nesuyra taip greitai, kaip tualetinis popierius.

  • Kačių kraiko. Net jeigu ant pakuotės teigiama, jog kraikas tirpstantis vandenyje, molio dalelės nuo vandens išbrinksta ir užkemša kanalizacijos vamzdžius.

  • Plaukų. Jie neištirps vandenyje ir surinks viską, kas pasitaikys pakeliui.

  • Tarpdančių valymo siūlo. Siūlas tarsi tinklas, surenka visas šiukšles ir užkemša klozetą bei kanalizacijos vamzdžius.

  • Prezervatyvų, cigarečių nuorūkų, vatos pagaliukų ir diskelių. Tai puikios priemonės užkimšti vamzdyną.

  • Sauskelnių, higieninių įklotų. Gelis sauskelnėse netirpsta, priešingai – sušlapęs išbrinksta, ir užkemša vamzdžius.

  • Aliejaus, riebalų. Vandenyje aliejus atvėsta ir sušoka į gabalus, kurie užkemša vamzdžius.

  • Salotų padažų, pagardų ir majonezo. Tai puikiai lipdantys tarpusavyje kitas atliekas produktai.

  • Baliklio. Tai stiprus cheminis valiklis, kuris neturėtų atsidurti vamzdynuose dėl jo sudėtyje esančių medžiagų.

  • Kramtomosios gumos. Ji niekada neištirps ir gali prilipti prie kitų vandenyje neirių daiktų.

  • Ant indų ar vaisių užklijuotų lipdukų. Gyventojai mėgsta juos nulupinėti po tekančiu vandeniu kriauklėje, tačiau jie taip pat užstringa vamzdyne.

  • Kavos tirščių. Juos į kriauklę pila beveik visi, tačiau kavos tirščiai – viena populiariausių priežasčių, kodėl užsikemša vamzdynai.