Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, per praėjusius metus Vilniuje buvo sunaudotas rekordinis vandens kiekis – sostinės gyventojai iš viso suvartojo 35,6 mln. kubinių metrų vandens arba daugiau nei 14 tūkst. olimpinių baseinų.
„Per trejus pastaruosius metus vandens suvartojimas sostinėje išaugo 5,4 proc. ir, tikėtina, toliau augs. Tai lemia sparčiai besiplečiantis miestas, nuolat augantis gyventojų skaičius ir verslo vandens poreikių didėjimas“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.
Anot V. Matonio, „Vilniaus vandenys“ nuosekliai investuoja į vandenvietes, tinklų atnaujinimą ir technologinius sprendimus, užtikrinančius patikimą vandens tiekimą sparčiai augančiai sostinei. Jau šį pavasarį startuos Viršuliškių vandentiekio stoties rekonstrukcija – bus statomas trečiasis, 10 tūkst. m³ talpos vandens rezervuaras. Ši stotis aprūpina vandeniu apie trečdalį Vilniaus gyventojų ir svarbias plėtros teritorijas ir objektus, pavyzdžiui, Santaros klinikas.
Didžiausias vandens suvartojimas – pavasarį
Pasak „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo, net ir fiksavus patiekto vandens rekordą, praėjusiais metais vandens vartojimas buvo stabilus, o didesnių šuolių išvengta dėl ilgo lietingo laikotarpio. Tradiciškai vandens suvartojimu labiausiai išsiskyrė pavasario mėnesiai – ši tendencija stebima mažiausiai trejus metus.
Tarp dešimties praėjusių metų dienų, kai vandens sunaudota daugiausia, net aštuonios buvo pavasario mėnesiais, o penkios iš jų – balandį. Šiomis dienomis vandens suvartojimas mieste siekė daugiau nei 105 tūkst. kubinių metrų, o rekordinę balandžio 28-ąją jis viršijo 107 tūkst. kubinių metrų.
„Vandens patiekimo kreivė atspindi ne tik oro sąlygas, bet ir tai, kas vyksta mieste. Kai vandens suvartojimas sumažėja, galime numanyti, kad miesto gyventojai išvyko poilsiauti – taip dažniausiai būna vasarą ir aplink ilguosius savaitgalius. Tuo tarpu praėjusių metų statistikoje matome ir išskirtinius įvykius, susijusius su tuo metu vykusiomis ekstremalioms situacijoms, įskaitant gaisrų gesinimą. Šios tendencijos patvirtina, kad esame pasirengę užtikrinti patikimą vandens tiekimą tiek kasdieniams, tiek kritiniams miesto poreikiams“, – teigia bendrovės atstovas.
Patenkintų žymiai didesnį poreikį
Nepaisant kasmet didėjančio suvartojimo, sostinės gyventojai gali būti tikri, kad vandens mieste visuomet pakaks.
Dėl milžiniškų itin kokybiško ir tyro požeminio vandens rezervų Vilniuje per dieną būtų galima išgauti net iki 3,7 mln. kubinių metrų geriamojo vandens – maždaug 37 kartus daugiau nei šiuo metu vidutiniškai suvartojama.
Miesto vandens tiekimo sistema remiasi giliųjų gręžinių tinklu, stūksančiu 40-245 metrų gylyje.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (86,14 proc.), Vilniaus (6,23 proc.), Švenčionių (5,81 proc.) ir Šalčininkų (1,82 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 125 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
