„Vilniaus vandenys“ siekia, kad įmonės vykdomi pirkimai būtų atviri ir skaidrūs, taip pat būtų užtikrinta aukšta įsigyjamų medžiagų ir įrenginių bei tinklų statyboje naudojamų medžiagų kokybė ir nebūtų ribojama konkurencija.

Bendrovė taip pat įmonės viduje bei visose tiekimo grandyse dalyvaujantiems verslo partneriams taiko Tiekėjų elgesio kodeksą, kurio laikymasis sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius verslo etikos standartus socialiai atsakingoje tiekimo grandinėje.

Patvirtintos techninės specifikacijos 

Įgyvendinant infrastruktūros tinklų plėtros projektus, vykdant lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų  statybos, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbus, naudojami gaminiai ir medžiagos turi atitikti techninėje politikoje ir techninėse specifikacijose keliamus techninius reikalavimus ir būti nauji ir nenaudoti. Turto vienetai ir gaminiai, įsigyjami pagal atskiras prekių ar rangos sutartis, turi būti nenaudoti  ir pagaminti ne anksčiau nei prieš dvejus metus. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojami objektai turi būti suprojektuoti vadovaujantis Vilniaus miesto standartu.

Medžiagų ir gamintojų, atitinkančių „Vilniaus vandenų“ techninius reikalavimus, sąrašas (atnaujinta 2024-06-27):

MEDŽIAGŲ IR GAMINTOJŲ SĄRAŠAS

Šiame sąraše nurodytų gamintojų medžiagos atitinka įmonės keliamus techninius reikalavimus. Sąrašas nėra galutinis, tiekėjus ar gamintojus kviečiame siūlyti ir kitas medžiagas. Medžiagų techninę dokumentaciją su pageidavimu įtraukti minėtas medžiagas į šį sąrašą galima siųsti el. paštu technines.specifikacijos@vv.lt.

Įmonės, vykdančios tinklų statybą ir dalyvaujančios viešųjų pirkimų konkursuose, gali vadovautis medžiagų ir gamintojų, atitinkančių „Vilniaus vandenų“ techninius reikalavimus, sąrašu ir privalo pateikti užpildytą priedą „Konkrečiai siūlomos medžiagos, gaminiai ir jų gamintojai“.

Atkreipiame dėmesį, kad galima pateikti ir sąraše nenurodytų gamintojų medžiagas. Tokiu atveju privaloma kartu pateikti dokumentus, patvirtinančius siūlomos medžiagos atitikimą keliamiems techniniams reikalavimams.

Pažymime, kad tikslūs diametrai, parametrai ir kiti reikalavimai yra nurodyti patvirtintose medžiagų techninėse specifikacijose, pateiktose aukščiau – „Patvirtintos techninės specifikacijos“ dalyje.

Tvarkos ir instrukcijos

  • Požeminių komunikacijų apžiūra

    Norint apžiūrėti UAB „Vilniaus vandenys” priklausančius šulinius, Rangovas turi kreiptis į bendrovę telefonu (19118) arba el. paštu (info@vv.lt) dėl požeminių komunikacijų apžiūros.

    Primename, kad vadovaujantis Bendrovėje galiojančiu „Rangovų saugaus darbo organizavimo ir vykdymo UAB „Vilniaus vandenys“ objektuose tvarkos aprašu“, iki darbų pradžios Bendrovės objektuose (inžineriniuose tinkluose ir / arba jo dalyse (pvz. šulinyje, kameroje)) privaloma sudaryti Tarpusavio saugaus darbo organizavimo atsakomybės ribų aktus (toliau – Aktas).

    Šis Aktas yra privalomas ir geodezinių matavimų atlikimui, kai yra poreikis nusileisti apžiūrėti Bendrovei priklausiančius objektus (šulinius, kameras ir kt.). Neturint Akto bus leidžiama apžiūrėti objektus tik iš viršaus.

    Priminkite rangovams, parneriams ir mūsų darbuotojams, kad pasirašius Aktą Bendrovės darbuotojai gali atsisakyti teikti paslaugas / bendradarbiauti, jeigu mato, kad darbo vietoje nesivadovaujama Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą:

    • darbams (apžiūroms) skiriama mažiau darbuotojų (pvz. darbus šulinyje / kameroje gali vykdyti ne mažiau kaip trijų asmenų brigada);
    • darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis ar kolektyvinėmis saugos priemonėmis  (pvz. darbui šulinyje / nuotekų stotyje neturi dujų detektoriaus, apraišų ar kt. priemonių);
    • kt.

    Keldami sau aukštus darbuotojų saugos ir sveiktos reikalavimus, turime tokius pat reikalavimus kelti ir savo rangovams / partneriams.

Rekomendacijos

  • Inžinerinių tinklų projektavimo Vilniaus miesto savivaldybės valdomose gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose (jų apsaugos zonose) bendrosios rekomendacijos

    INŽINERINIŲ TINKLŲ PROJEKTAVIMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VALDOMOSE GATVĖSE IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIUOSE (JŲ APSAUGOS ZONOSE) BENDROSIOS REKOMENDACIJOS

  • Prieš pradedant žemės kasimo darbus

    Prieš pradedant žemės kasimo darbus (leidimas kasimui išduodamas Vilniaus m. savivaldybės administracijoje ČIA) vandentiekio ir nuotekų sistemų apsaugos zonoje, darbus atliekanti organizacija privalo:

    1. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki darbų pradžios iškviesti bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovą ir nustatyta tvarka gauti leidimą šiems darbams.

    2. Užtikrinti, jog darbų vykdymui būtų paskirti asmenys, kuriems numatytus darbus leidžiama atlikti.

    3. Užtikrinti, kad nebus pažeistas vandentiekio ir nuotekų tinklas bei įrenginiai.

    4. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie atlieka žemės kasimo darbus, aptikę projekte nepažymėtus ir bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovo nenurodytus vamzdynus, privalo tuoj pat nutraukti darbus, imtis atitinkamų apsaugos priemonių ir į darbų vietą pakartotinai kviesti bendrovės atstovą. Darbus galima tęsti tik gavus raštišką šio atstovo sutikimą.

    5. Apšiltinti darbų zonoje esantį apnuogintą vandentiekio ar nuotekų tinklą bei įrenginius, kad tinklas arba įrenginiai neužšaltų.

    Vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių apsaugos zonoje draudžiama:

    1. Statyti nuolatinius ir laikinus pastatus, statinius bei kitus įrenginius.

    2. Kasti žemę neiškvietus bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovo ir negavus jo raštiško leidimo.

    3. Mechanizuotai daužyti įšalusį gruntą.

    4. Laikyti medžiagas, konstrukcijas, įrengti sąvartynus, tiesti kelią.

    5. Gilinti upės dugną ir atlikti žemės kasimo darbus po vandeniu vandentiekio ir nuotekų tinklo bei nuotekų išleistuvų apsaugos zonoje.

    6. Sodinti medžius.

    7. Asfaltuoti šulinių dangčius.

    8. Atlikti kitus darbus, kuriuos vykdant gali būti pažeistas tinklas, nesuderinus to su bendrove „Vilniaus vandenys“.

    Fiziniams ir juridiniams asmenims, pažeidusiems šiuos reikalavimus, gali būti taikomos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 332 str.

    Abonentas ar vartotojas, pageidaujantis, kad jam būtų sustabdytas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinų dienų* pateikia prašymą (jį galite rasti ČIA) bendrovei raštu arba el.paštu info@vv.lt.

    *Kiekvienas gautas prašymas nagrinėjamas atskirai ir atjungimo data nustatoma individualiai

Sutartys

  • Bendro naudojimo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų statyba Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje

    Kai projektuojami bendro naudojimo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nuo 2021 metų  sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui, pasirašoma Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros plėtros sutartis.

    Dėl sutarties pasirašymo prašome kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę el. paštu savivaldybe@vilnius.lt.

    Kai projektuojami tik bendro naudojimo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje  (pastatas nestatomas arba esamas), galioja ankstesnė tinklų statybos sutarčių sudarymo tvarka – pasirašoma trišalė Tinklo statybos sutartis.

    TINKLO STATYBOS SUTARTIES SPECIALIOSIOS SĄLYGOS

    • Sutartyje užpildykite statytojo rekvizitus ir duomenis apie projektą (objekto pavadinimą, adresą, prisijungimo sąlygų nr.).
    • Statytojų ir projektuotojų patogumui, skaičiuojant preliminarią tinklų vertę, galima pasinaudoti parengta tinklų vertės SKAIČIUOKLE. Skaičiuoklėje įveskite projektuojamų tinklų ilgį ir skaičiuoklė pateiks bendrą tinklų vertę bei 1 metro įkainį.
    • Užpildytą sutarties formą siųskite el. paštu info@vv.lt.
    • Kartu su sutartimi pateikite pilną lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto dalį.
  • Bendro naudojimo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų statyba Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje

    Kai projektuojami bendro naudojimo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui, pasirašoma Vilniaus rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros sutartis.

    Dėl sutarties pasirašymo prašome kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę el. paštu vrsa@vrsa.lt.

  • „Vilniaus vandenų“ eksploatuojamų vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų rekonstravimas

    Demontuojant, iškeliant, perklojant „Vilniaus vandenų“ eksploatuojamus vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklus, pasirašoma dvišalė Tinklo rekonstrukcijos sutartis.

    TINKLO REKONSTRUKCIJOS SUTARTIES BENDROSIOS SĄLYGOS

    TINKLO REKONSTRUKCIJOS SUTARTIES SPECIALIOSIOS SĄLYGOS

    • Sutartyje užpildykite statytojo rekvizitus ir duomenis apie projektą (objekto pavadinimą, adresą, prisijungimo sąlygų nr.).
    • Statytojų ir projektuotojų patogumui, skaičiuojant preliminarią tinklų vertę, galima pasinaudoti parengta tinklų vertės SKAIČIUOKLE. Skaičiuoklėje įveskite projektuojamų tinklų ilgį ir skaičiuoklė pateiks bendrą tinklų vertę bei 1 metro įkainį.
    • Užpildytą sutarties formą siųskite el. paštu info@vv.lt.
    • Kartu su sutartimi pateikite pilną lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto dalį. 
  • Darbų vykdymas infrastruktūros apsaugos zonoje

    Norint vykdyti darbus (statyti reklaminius stendus, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, visuomeninio transporto stoteles, atliekų konteinerius ir t. t.) vandentiekio ir  (arba) nuotekų tinklų apsaugos zonoje, pasirašomas Susitarimas dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonoje.

    Kai projektuojami kitų inžinierinių tinklų susikirtimai su bendrovės vandentiekio ir (arba)  nuotekų tinklais, Susitarimas dėl darbų vykdymo tinklų apsaugos zonoje pasirašomas įvertinus esamų Bendrovės tinklų skersmenis, gylį, būklę (pagal galimybę), ir besikertančių tinklų klojimo būdus bei išlaikomus atstumus. Papildomai išsiimti prisijungimo sąlygų nereikia, tačiau privaloma pasirašyti susitarimą dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonoje.

    SUSITARIMAS DĖL DARBŲ VYKDYMO INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOJE

    Dėl Susitarimo dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonojepasirašymo „Vilniaus vandenims“ el. paštu info@vv.lt reikia pateikti:

    • statytojo rekvizitus: statytojo pavadinimą arba vardą, pavardę, juridinio / fizinio asmens kodą, buveinės / gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius duomenis (el. p. / tel. nr.), atsiskaitomosios sąskaitos nr., PVM mokėtojo kodą, pasirašančio asmens vardą, pavardę;
    • projektą (su pažymėtais statinių atstumais iki „Vilniaus vandenų“ eksploatuojamų tinklų – PDF formatu);
    • įgaliojimą, jei sutartį pasirašo įgaliotas asmuo.
  • Žemės servituto naudojimas

    Jei projektuojami bendro naudojimo tinklai patenka ar kerta privatų arba valstybinį suformuotą žemės sklypą, pasirašoma Servituto sutartis.

    Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Servitutas sudaromas bendrovės „Vilniaus vandenys“ naudai, t. y. servituto gavėjas yra „Vilniaus vandenys“. Servituto sutartis sudaroma: bendro naudojimo tinklams, magistraliniams, kvartaliniams, skirstomiesiems tinklams, priešgaisriniams hidrantams, daugiabučiams, ugdymo įstaigoms, valstybinių gydymo įstaigų bei valstybinių institucijų įvadams iki išorinės pastato sienos, išvadams nuo pirmojo nuotekų šulinio iki bendro naudojimo tinklo.

    Servituto dydis turi būti lygus vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų ir/ar siurblinių apsaugos zonos dydžiui.

    Kai žemės sklypas, kuriam numatomas servitutas, nuosavybės teise priklauso statytojui (ar trečiajam asmeniui), statytojas el. paštu info@vv.lt  „Vilniaus vandenims“ privalo pateikti:

    • statytojo rekvizitus: statytojo pavadinimą arba vardą, pavardę, juridinio / fizinio asmens kodą, buveinės / gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius duomenis (el. p. / tel. nr.), atsiskaitomosios sąskaitos nr., PVM mokėtojo kodą, pasirašančio asmens vardą, pavardę;
    • matininko parengtą žemės sklypo planą su pažymėta servituto teritorija;
    • pilną lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto dalį.
    • žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. 

    Šiuo atveju „Vilniaus vandenys“ apmoka notaro išlaidas, servitutas suteikiamas bendrovei neatlygintinai.

    Informuojame, kad 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise“, dalis valstybinės žemės sklypų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos buvo perduota patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.  

    Kai žemės sklypas, kuriam numatomas servitutas patenka į miesto ar miestelio teritorijų ribas, šis žemės sklypas patikėjimo teise yra valdomas atitinkamos savivaldybės. Todėl minėtu atveju prašymą dėl žemės servituto nustatymo sandoriu reikia pateikti atitinkamai savivaldybei,  kurios miesto ar miestelio teritorijoje yra žemės sklypas. Visą savivaldybėms patikėjimo teise valdyti perduodamų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalių) sąrašą galite rasti šioje nuorodoje: ŽĖMĖS SKLYPŲ SĄRAŠAS. Prieš teikiant prašymą savivaldybei dėl žemės servituto nustatymo sandoriu, servituto planas pirmiausia turi būti suderintas su UAB „Vilniaus vandenys“.

    Kai žemės sklypas, kuriam numatomas servitutas nepatenka į miesto ar miestelio teritorijų ribas, šis žemės sklypas  patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos  (NŽT). Prašymą  dėl žemės servituto nustatymo sandoriu ir visus žemiau nurodytus dokumentus statytojas turi pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ el. paštu info@vv.lt. UAB „Vilniaus vandenys“ dokumentus suderins ir išsiųs NŽT el. paštu nzt@nzt.lt.

    • statytojo rekvizitus: statytojo pavadinimą arba vardą, pavardę, juridinio / fizinio asmens kodą, buveinės / gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius duomenis (el. p. / tel. Nr.), atsiskaitomosios sąskaitos Nr., PVM mokėtojo kodą, pasirašančio asmens vardą, pavardę;
    • matininko parengtą žemės sklypo planą su pažymėta servituto teritorija;
    • pilną lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto dalį;
    • pasirašytą el. parašu SUSITARIMĄ dėl išlaidų, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimo;
    • užpildytą PRAŠYMĄ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBEI arba  PRAŠYMĄ (kitoms savivaldybėms) dėl Servituto sutarties sudarymo;
    • Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą.
    • žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. 

    Prieš teikiant prašymą NŽT dėl žemės servituto nustatymo sandoriu, servituto planas pirmiausia turi būti suderintas su UAB „Vilniaus vandenys“.

    Šiuo atveju statytojas suderinęs servituto planą su UAB „Vilniaus vandenys“ visus dokumentus gali siųsti valstybinės žemės patikėtiniui, sumokėti kompensaciją NŽT pagal aktą ir susitarimą (NŽT išrašo sąskaitą bendrovės vardu), suderinti su notarų biuru (su kuriais dirba NŽT) servituto sutarties projektą. „Vilniaus vandenys“ apmoka tik notaro išlaidas. 
     DĖMESIO! Pateikus visus tinkamai parengtus dokumentus „Vilniaus vandenims“, Servituto sutarties pasirašymas užtrunka nuo vieno iki trijų mėnesių (priklausomai nuo notarų biuro užimtumo).

  • Konfidencialios informacijos naudojimas

    KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS SĄRAŠAS
    ĮSIPAREIGOJIMAS NEATSKLEISTI KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS

Apsaugos zonų teritorijos

Apsaugos zonos – tai nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, užtikrinant „Vilniaus vandenys“ nuosavybės ar panaudos teise valdomų vandens tiekimo, nuotekų tinklų bei požeminio vandens vandenviečių apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio bei aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiose teritorijose. Visą informaciją apie Apsaugos zonas, Apsaugos zonų planus bei naudingas nuorodas galite rasti atskirame bendrovės „Vilniaus vandenys“ Apsaugos zonų polapyje ČIA.

Dažniausiai užduodami klausimai

  • Rekonstrukcijos sutartys
    • Pagal ką nustatoma preliminari tinklų vertė?

      Preliminarią tinklų rekonstrukcijos vertę nurodo statytojas arba tinklų rekonstrukcijos vertė nustatoma pagal „Vilniaus vandenų“ patvirtintus sustambintų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodiklius. Statytojas gali pasinaudoti bendrovės sukurta skaičiuokle tinklų rekonstrukcijos preliminariai vertei nustatyti, kurią galima rasti skiltyje PARTNERIAMS.

    • Per kiek laiko statytojas privalo koreguoti kadastrines bylas?

      Statytojas privalo atitinkamos kadastro matavimų bylos tikslinimą atlikti per 1 mėnesį nuo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų rekonstrukcijos darbų užbaigimo dienos kaip tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų rekonstrukcijos sutarties bendrųjų sąlygų 2.7 p.

    • Ar statytojas privalo pateikti statytojo pateikiamų dokumentų sąraše minimus dokumentus jau pasirašydamas rekonstrukcijos sutartį?

      Ne, dokumentus, išvardintus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų rekonstrukcijos sutarties bendrųjų sąlygų 1 priede, statytojas turi pateikti dalimis teisės aktų ir sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

  • Tinklų statybos sutartys
    • Pagal ką nustatoma preliminari tinklų vertė?

      Preliminarią tinklų statybos vertę nurodo statytojas arba tinklų statybos vertė nustatoma pagal „Vilniaus vandenų“ patvirtintus sustambintų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodiklius. Statytojas gali pasinaudoti bendrovės sukurta skaičiuokle tinklų statybos preliminariai vertei nustatyti, kurią galima rasti skiltyje PARTNERIAMS.

    • Kodėl statytojas turi pateikti atsiskaitomosios sąskaitos numerį, ar juo naudosis „Vilniaus vandenys“?

      Bendroje verslo praktikoje yra įprasta sudarant sutartis nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Sąskaitos numeris nurodomas siekiant išvengti papildomo susirašinėjimo, kad būtų aišku, kur pervesti pinigus, jeigu yra numatyta atlikti mokėjimus pagal sutartį. „Vilniaus vandenys“ statytojo pateiktą sąskaitos numerį gali naudoti vykdant atsiskaitymus ar su jais susijusius veiksmus.

    • Kodėl didžiausias terminas sutarties įsipareigojimams įvykdyti yra 3 metai, jei statybą leidžiantis dokumentas galioja neribotai?

      Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartis yra terminuota dėl to, kad siekiama išvengti situacijų, kai užimamos bendro naudojimo infrastruktūros tiesimui skirtos teritorijos (išduodami statybą leidžiantys dokumentai), tačiau faktiškai darbai nėra atliekami. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės toje pačioje teritorijoje (gatvėje ar žemės sklype), kurioje yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas tiesti tinklus, neišduoda leidimo statyti antro vandentiekio ir/ar nuotekų tinklo*, todėl vienam statytojui neįgyvendinus tinklų statybos projekto, kiti statytojai netenka galimybės nutiestų tinklų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, taip apribojant asmenų galimybes gauti kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas.

      *Savivaldybė išimtinais atvejais gali suteikti teisę tiesti centralizuotus vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus toje pačioje teritorijoje, kurioje jau yra išduotas leidimas centralizuotiems tinklams nutiesti.

    • Koks teisinis pagrindas reikalauti tinklus neatlygintinai perduoti savivaldybės nuosavybėn ir suteikti maksimalų garantinį laikotarpį?

      Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyti statybos darbų garantiniai terminai (CK 6.698 str.), kurie negali būti trumpinami, tačiau šalių susitarimu gali būti pratęsti (CK 6.697 str. 2 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVNTĮ) 16 str. 2 d. numato, jog „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) nėra viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir kai yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo vandens tiekėjo arba regioninio viešojo vandens tiekėjo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. <…>“. GVNTĮ 16 str. 4 d. numato, jog: „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse.“ Savivaldybė ar jos teritorijoje veikiantis viešasis vandens tiekėjas ar nuotekų tvarkytojas tinklų plėtrą vykdo tik savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano pagrindu. Bendrovės ir savivaldybės biudžetas planuojamas nenumatant lėšų tinklų išpirkimui iš privačių asmenų jiems to pageidaujant, juolab, kad tinklų statyba vykdoma asmenų iniciatyva. Todėl nuostatos dėl neatlygintino inžinerinių tinklų perdavimo yra įtrauktos atsižvelgiant į infrastruktūros statybą reglamentuojančių GVNTĮ nuostatų visumą ir į tai, kad teisės aktai reikalauja, jog atitinkami inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklausytų viešajam vandens tiekėjui.

    • Ar statytojas gali turėti suderintą projektą, bet neatlikti statybos darbų?

      Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės toje pačioje teritorijoje (gatvėje ar žemės sklype), kurioje yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas tiesti tinklus, neišduoda leidimo statyti antro vandentiekio ir/ar nuotekų tinklo*, todėl vienam statytojui neįgyvendinus tinklų statybos projekto, kiti statytojai netenka galimybės nutiestų tinklų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, taip apribojant asmenų galimybes gauti kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas. Siekiant išvengti tokio pobūdžio situacijų, suprojektuoti vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo tinklai pagal suderintą projektą turi būti pastatyti nustatytu laiku.

      *Savivaldybė išimtinais atvejais gali suteikti teisę tiesti centralizuotus vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus toje pačioje teritorijoje, kurioje jau yra išduotas leidimas centralizuotiems tinklams nutiesti.

    • Kuo remiantis yra nustatomos baudos už sutarties sąlygų neįvykdymą (pvz. vėluojant atlikti darbus)?

      Baudos tikslas yra užtikrinti, kad statytojas įvykdys savo įsipareigojimus ir juos įvykdys nustatytu laiku. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, kurios yra sukeliamos dėl to, kad įsipareigojimai nėra įvykdyti ar jie nėra įvykdyti nustatytu laiku. Primintina, kad savivaldybės toje pačioje teritorijoje (gatvėje ar žemės sklype), kurioje yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas tiesti tinklus, neišduoda leidimo statyti antro vandentiekio ir/ar nuotekų tinklo, todėl vienam statytojui neįgyvendinus tinklų statybos projekto, kiti statytojai netenka galimybės nutiestų tinklų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, taip apribojant asmenų galimybes gauti kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas.

    • Kuo remiantis statytojas turi susiderinti darbų grafiką ne vėliau kaip per 15 k. d. iki darbų pradžios? Kaip statytojui tiksliai susiderinti darbų grafiką, jei jam tiesioginės įtakos turi oro sąlygos?

      Darbų grafikas su „Vilniaus vandenimis“ turi būti suderintas sutarties pagrindu. Statytojas, planuodamas darbus ir sudarydamas darbų grafiką, privalo įsivertinti savo galimybes įvykdyti darbus per grafike numatytus terminus, atsižvelgiant į atitinkamais metų laikais vyraujančias oro sąlygas.

    • Kodėl perdavus infrastuktūrą savivaldybei, garantiniai įsipareigojimai lieka statytojui, jei tinklą pradeda eksploatuoti „Vilniaus vandenys“?

      Civilinis kodeksas (toliau – CK) numatyta, kad: „Rangovas, <…> atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų“ (CK 6.697 str. 3 d.). Statybos įstatymo 18 str. 9 d. numatyta: „Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas <…>“. Statytojas, perleisdamas infrastruktūrą savivaldybei, privalo perduoti reikalavimo teisę į Infrastruktūros darbų kokybės garantiją (trišalės sutarties 2.7 p., o dvišalės sutarties bendrųjų sąlygų 2.15 p.). Perdavus reikalavimo teisę į darbų kokybės garantiją, rangovo garantiniai įsipareigojimai perleidžiami savivaldybei. „Vilniaus vandenys“ savivaldybės perduotus tinklus eksploatuoja, tačiau už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus atsako tinklus paklojęs rangovas kaip tai numatyta CK 6.697-6.698 str.

    • Kaip nustatyti preliminarią tinklų vertę, jei darbai bus vykdomi ūkio būdu?

      Preliminarią tinklų statybos vertę nurodo statytojas arba tinklų statybos vertė nustatoma pagal bendrovės patvirtintus sustambintų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodiklius. Statytojas, planuojantis vykdyti darbus ūkio būdu, gali pasinaudoti bendrovės sukurta skaičiuokle tinklų statybos preliminariai vertei nustatyti, kurią galima rasti skiltyje PARTNERIAMS.

    • Kuo vadovaujantis statytojas suteikia garantiją įrengtiems tinklams, jei pastarieji buvo klojami ūkio būdu?

      Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 str. 86 d. numatyta, kad „Statyba ūkio būdu – fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.“ SĮ 18 str. 9 d. numatyta: „Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas <…>“. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 str. 3 d. numato, kad „Rangovas, <…> atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.“. Vadovaujantis paminėtomis teisės nuostatomis matyti, kad statytojas, vykdydamas darbus ūkio būdu, veikia ne tik kaip statytojas, bet ir kaip rangovas, todėl atlikdamas darbus jis privalo suteikti ir darbų kokybės garantiją kaip tai numatyta CK 6.697-6.698 str.

    • Ar statytojui pasirašius tinklų statybos sutartį, „Vilniaus vandenys“ nuo sutarties pasirašymo dienos leis prisijungti tretiesiems asmenims prie anksčiau suprojektuotų tinklų be statytojo sutikimo?

      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties (trišalės sutarties 3 p., o dvišalės sutarties bendrųjų sąlygų 2.23 p.) suteikia „Vilniaus vandenims“ neatšaukiamą neatlygintiną teisę išduoti tretiesiems asmenims prisijungimo sąlygas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijų, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimo prie infrastruktūros, vykdyti jų prijungimus, taip pat neatlygintinai naudoti infrastruktūrą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, todėl bendrovė pasirašius sutartį turi teisę prijungti trečiųjų asmenų pastatytą infrastruktūrą prie statytojo statomos infrastruktūros be statytojo sutikimo.

    • Sutartyje nėra numatytos sutarties nutraukimo galimybės. Statytojui patiriant finansinių sunkumų, jis negali laiku įgyvendinti sutarties įsipareigojimų, ar tai būtų laikoma nenugalima jėga?

      Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 str. numatyta, kad: „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles“. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, tai, kad statytojas susiduria su finansiniais sunkumais, nelaikoma nenugalima jėga, dėl kurios statytojas atleidžiamas nuo pareigų pagal sutartį vykdymo, tačiau statytojas turi teisę kreiptis į „Vilniaus vandenis“ dėl sutarties termino pratęsimo nurodydamas objektyvias priežastis, dėl kurių negali įvykdyti įsipareigojimų numatytu laiku, bei siūlyti papildomą terminą sutartinėms prievolėms įvykdyti. Bendrovė apsvarsčiusi pateiktą informaciją spręs dėl galimybės pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdomo terminą.

  • Servituto sutartys
    • Kas turi būti pažymėta nustatomo servituto plane?

      Servituto plano parengimą reglamentuoja LR Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamo turto kadastro nuostatai. Servituto planą rengia matininko kvalifikaciją turintis asmuo.

      Nekilnojamo turto kadastro nuostatai numato, kad:

      „37. Atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypų planai sudaromi laikantis šių reikalavimų:

      37.1. Planas pateikiamas abiejose lapo pusėse: vienoje pusėje braižomas planas, kitoje pildomas koordinačių žiniaraštis.

      37.2. Dešinėje lapo dalyje, lentelėse, įrašomi šie duomenys: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas ir rekvizitai.

      37.3. Kairiajame viršutiniame lapo kampe parodoma žemės sklypo išsidėstymo schema.

      37.4. Koordinačių žiniaraštis išdėstomas kairėje lapo dalyje. Lapo viršuje rašomas pavadinimas. Jis turi būti vienodas abiejose lapo pusėse.

      37.5. Pavadinimas išdėstomas plano viršutinėje dalyje, laisvai tarp sklypo išdėstymo schemos ir lentelių. Žemės sklypo pavadinimo paskutinės eilutės apačia turi būti ne žemiau kaip žemės sklypo vietos schemos apatinis rėmelis. Pavadinime didžiosiomis raidėmis rašoma: „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS M1:“. Įrašomas plano sudarymo mastelio vardiklis. Po šiuo užrašu privalomas toks įrašas „Sklypo plotas m2“. Čia įrašomas žemės sklypo plotas (kvadratinio metro tikslumu).

      37.6. Kitoje plano pusėje sudaromas koordinačių žiniaraštis. Viršutinėje lapo dalyje, kairėje, pakartojamas plano pavadinimas. Žemiau rašoma „Žemės sklypo kadastro Nr. “, dar žemiau – pavadinimas „KOORDINAČIŲ ŽINIARAŠTIS“ ir lentelė, kurioje surašomos žemės sklypo ribos posūkio taškų bei koordinuotų pastatų kerčių koordinačių reikšmės.

      37.7. Apatinėje lentelės dalyje, pirmojoje skiltyje, nurodomos žemės sklypo centro koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Paskutinėje eilutėje turi būti vykdytojo parašas, vardo pirmoji raidė, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris ir pasirašymo data.

      37.8. Lapo apačioje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį.

      37.9. plano kitos pusės dešinėje į lentelę surašomi servitutai (nurodant jų plotus) (tik tarnaujančiojo daikto plane).

    • Ar „Vilniaus vandenys“ kompensuos sklypo vertės sumažėjimą, įregistravus servitutą?

      „Vilniaus vandenys“ nekompensuoja už žemės sklypo vertės sumažėjimą įregistruojant servitutą, nes tinklai žemės sklype tiesiami statytojo naudai ir interesais.

    • Kas apmoka notaro biuro išlaidas, įregistruojant servitutą?

      Įregistruojant servitutą notarų biuro išlaidas apmoka servituto gavėjas, t. y. „Vilniaus vandenys“.

    • Kiek užtrunka servituto sutarties pasirašymas?

      Pateikus visus tinkamai parengtus dokumentus „Vilniaus vandenims“, servituto sutarties pasirašymas užtrunka nuo vieno iki trijų mėnesių (priklausomai nuo notarų biuro užimtumo).

    • Ar statytojas gali sudaryti servituto sutartį savo pasirinktame notarų biure?

      „Vilniaus vandenys“ bendradarbiauja su Vilniaus m. 2 notarų biuru. Esant ypatingoms aplinkybės servituto sutartis gali būti sudaryta ir statytojo pasirinktame notarų biure, tai iš anksto suderinus su „Vilniaus vandenimis“.

    • Kuo remiantis statytojui nurodoma išskirti servitutą?

      Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (LR civilinio kodekso 4.111 str. 1 d.). „Vilniaus vandenys“ reikalauja sudaryti servituto sutartį, nes servitutas suteikia teisę bendrovei patekti į jai nepriklausantį žemės sklypą, kuriame yra nutiesti tinklai, šiuos tinklus aptarnauti ir prižiūrėti. Nesant servituto bendrovė negalės tinkamai eksploatuoti tinklų.