Preliminarią tinklų rekonstrukcijos vertę nurodo statytojas arba tinklų rekonstrukcijos vertė nustatoma pagal „Vilniaus vandenų“ patvirtintus sustambintų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodiklius. Statytojas gali pasinaudoti bendrovės sukurta skaičiuokle tinklų rekonstrukcijos preliminariai vertei nustatyti, kurią galima rasti skiltyje PARTNERIAMS.

Statytojas privalo atitinkamos kadastro matavimų bylos tikslinimą atlikti per 1 mėnesį nuo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų rekonstrukcijos darbų užbaigimo dienos kaip tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų rekonstrukcijos sutarties bendrųjų sąlygų 2.7 p.

Ne, dokumentus, išvardintus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų rekonstrukcijos sutarties bendrųjų sąlygų 1 priede, statytojas turi pateikti dalimis teisės aktų ir sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Preliminarią tinklų statybos vertę nurodo statytojas arba tinklų statybos vertė nustatoma pagal „Vilniaus vandenų“ patvirtintus sustambintų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodiklius. Statytojas gali pasinaudoti bendrovės sukurta skaičiuokle tinklų statybos preliminariai vertei nustatyti, kurią galima rasti skiltyje PARTNERIAMS.

Bendroje verslo praktikoje yra įprasta sudarant sutartis nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Sąskaitos numeris nurodomas siekiant išvengti papildomo susirašinėjimo, kad būtų aišku, kur pervesti pinigus, jeigu yra numatyta atlikti mokėjimus pagal sutartį. „Vilniaus vandenys“ statytojo pateiktą sąskaitos numerį gali naudoti vykdant atsiskaitymus ar su jais susijusius veiksmus.

Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartis yra terminuota dėl to, kad siekiama išvengti situacijų, kai užimamos bendro naudojimo infrastruktūros tiesimui skirtos teritorijos (išduodami statybą leidžiantys dokumentai), tačiau faktiškai darbai nėra atliekami. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės toje pačioje teritorijoje (gatvėje ar žemės sklype), kurioje yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas tiesti tinklus, neišduoda leidimo statyti antro vandentiekio ir/ar nuotekų tinklo*, todėl vienam statytojui neįgyvendinus tinklų statybos projekto, kiti statytojai netenka galimybės nutiestų tinklų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, taip apribojant asmenų galimybes gauti kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas.

*Savivaldybė išimtinais atvejais gali suteikti teisę tiesti centralizuotus vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus toje pačioje teritorijoje, kurioje jau yra išduotas leidimas centralizuotiems tinklams nutiesti.

LR Civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato statybos darbų garantinius terminus (CK 6.698 str.), kurie negali būti trumpinami, tačiau šalių susitarimu gali būti prailginti (CK 6.697 str. 2 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVNTĮ) 16 str. 2 d. numato, jog „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis.“. GVNTĮ 16 str. 4 d. numato, jog: „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje“. Savivaldybė ar jos teritorijoje veikiantis viešasis vandens tiekėjas ar nuotekų tvarkytojas tinklų plėtrą vykdo tik savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano pagrindu. Bendrovės ir savivaldybės biudžetas planuojamas nenumatant lėšų tinklų išpirkimui iš privačių asmenų jiems to pageidaujant, juolab, kad tinklų statyba vykdoma asmenų iniciatyva. Todėl nuostatos dėl neatlygintino inžinerinių tinklų perdavimo yra įtrauktos atsižvelgiant į infrastruktūros statybą reglamentuojančių GVNTĮ nuostatų visumą ir į tai, kad teisės aktai reikalauja, jog atitinkami inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklausytų savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui.

Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės toje pačioje teritorijoje (gatvėje ar žemės sklype), kurioje yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas tiesti tinklus, neišduoda leidimo statyti antro vandentiekio ir/ar nuotekų tinklo*, todėl vienam statytojui neįgyvendinus tinklų statybos projekto, kiti statytojai netenka galimybės nutiestų tinklų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, taip apribojant asmenų galimybes gauti kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas. Siekiant išvengti tokio pobūdžio situacijų, suprojektuoti vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo tinklai pagal suderintą projektą turi būti pastatyti nustatytu laiku.

*Savivaldybė išimtinais atvejais gali suteikti teisę tiesti centralizuotus vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus toje pačioje teritorijoje, kurioje jau yra išduotas leidimas centralizuotiems tinklams nutiesti.

Baudos tikslas yra užtikrinti, kad statytojas įvykdys savo įsipareigojimus ir juos įvykdys nustatytu laiku. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, kurios yra sukeliamos dėl to, kad įsipareigojimai nėra įvykdyti ar jie nėra įvykdyti nustatytu laiku. Primintina, kad savivaldybės toje pačioje teritorijoje (gatvėje ar žemės sklype), kurioje yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas tiesti tinklus, neišduoda leidimo statyti antro vandentiekio ir/ar nuotekų tinklo, todėl vienam statytojui neįgyvendinus tinklų statybos projekto, kiti statytojai netenka galimybės nutiestų tinklų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, taip apribojant asmenų galimybes gauti kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas.

Darbų grafikas su „Vilniaus vandenimis“ turi būti suderintas sutarties pagrindu. Statytojas, planuodamas darbus ir sudarydamas darbų grafiką, privalo įsivertinti savo galimybes įvykdyti darbus per grafike numatytus terminus, atsižvelgiant į atitinkamais metų laikais vyraujančias oro sąlygas.

LR Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad: „Rangovas, [...] atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų“ (CK 6.697 str. 3 d.). LR statybos įstatymo 18 str. 9 d. numato: „Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas [...]“. Statytojas, perleisdamas infrastruktūrą savivaldybei, privalo perduoti reikalavimo teisę į Infrastruktūros darbų kokybės garantiją (trišalės sutarties 2.7 p., o dvišalės sutarties bendrųjų sąlygų 2.15 p.). Perdavus reikalavimo teisę į darbų kokybės garantiją, rangovo garantiniai įsipareigojimai perleidžiami savivaldybei. „Vilniaus vandenys“ savivaldybės perduotus tinklus eksploatuoja, tačiau už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus atsako tinklus paklojęs rangovas kaip tai numatyta CK 6.697-6.698 str.

Preliminarią tinklų statybos vertę nurodo statytojas arba tinklų statybos vertė nustatoma pagal bendrovės patvirtintus sustambintų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodiklius. Statytojas, planuojantis vykdyti darbus ūkio būdu, gali pasinaudoti bendrovės sukurta skaičiuokle tinklų statybos preliminariai vertei nustatyti, kurią galima rasti skiltyje PARTNERIAMS.

LR statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 str. 86 d. numato, kad „Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą“. SĮ 18 str. 9 d. numato: „Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas [...]“. LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 str. 3 d. numato, kad „Rangovas, [..] atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.“. Vadovaujantis paminėtomis teisės nuostatomis matyti, kad statytojas, vykdydamas darbus ūkio būdu, veikia ne tik kaip statytojas, bet ir kaip rangovas, todėl atlikdamas darbus jis privalo suteikti ir darbų kokybės garantiją kaip tai numatyta CK 6.697-6.698 straipsniuose.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties (trišalės sutarties 3 p., o dvišalės sutarties bendrųjų sąlygų 2.23 p.) suteikia „Vilniaus vandenims“ neatšaukiamą neatlygintiną teisę išduoti tretiesiems asmenims prisijungimo sąlygas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijų, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimo prie infrastruktūros, vykdyti jų prijungimus, taip pat neatlygintinai naudoti infrastruktūrą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, todėl bendrovė pasirašius sutartį turi teisę prijungti trečiųjų asmenų pastatytą infrastruktūrą prie statytojo statomos infrastruktūros be statytojo sutikimo.

LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 str. numato, kad: „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles“. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, tai, kad statytojas susiduria su finansiniais sunkumais, nelaikoma nenugalima jėga, dėl kurios statytojas atleidžiamas nuo pareigų pagal sutartį vykdymo, tačiau statytojas turi teisę kreiptis į „Vilniaus vandenis“ dėl sutarties termino pratęsimo nurodydamas objektyvias priežastis, dėl kurių negali įvykdyti įsipareigojimų numatytu laiku, bei siūlyti papildomą terminą sutartinėms prievolėms įvykdyti. Bendrovė apsvarsčiusi pateiktą informaciją spręs dėl galimybės pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdomo terminą.

Servituto plano parengimą reglamentuoja LR Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamo turto kadastro nuostatai. Servituto planą rengia matininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Nekilnojamo turto kadastro nuostatai numato, kad:

„37. Atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypų planai sudaromi laikantis šių reikalavimų:

37.1. Planas pateikiamas abiejose lapo pusėse: vienoje pusėje braižomas planas, kitoje pildomas koordinačių žiniaraštis.

37.2. Dešinėje lapo dalyje, lentelėse, įrašomi šie duomenys: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas ir rekvizitai.

37.3. Kairiajame viršutiniame lapo kampe parodoma žemės sklypo išsidėstymo schema.

37.4. Koordinačių žiniaraštis išdėstomas kairėje lapo dalyje. Lapo viršuje rašomas pavadinimas. Jis turi būti vienodas abiejose lapo pusėse.

37.5. Pavadinimas išdėstomas plano viršutinėje dalyje, laisvai tarp sklypo išdėstymo schemos ir lentelių. Žemės sklypo pavadinimo paskutinės eilutės apačia turi būti ne žemiau kaip žemės sklypo vietos schemos apatinis rėmelis. Pavadinime didžiosiomis raidėmis rašoma: „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS M1:“. Įrašomas plano sudarymo mastelio vardiklis. Po šiuo užrašu privalomas toks įrašas „Sklypo plotas m²“. Čia įrašomas žemės sklypo plotas (kvadratinio metro tikslumu).

37.6. Kitoje plano pusėje sudaromas koordinačių žiniaraštis. Viršutinėje lapo dalyje, kairėje, pakartojamas plano pavadinimas. Žemiau rašoma „Žemės sklypo kadastro Nr. “, dar žemiau – pavadinimas „KOORDINAČIŲ ŽINIARAŠTIS“ ir lentelė, kurioje surašomos žemės sklypo ribos posūkio taškų bei koordinuotų pastatų kerčių koordinačių reikšmės.

37.7. Apatinėje lentelės dalyje, pirmojoje skiltyje, nurodomos žemės sklypo centro koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Paskutinėje eilutėje turi būti vykdytojo parašas, vardo pirmoji raidė, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris ir pasirašymo data.

37.8. Lapo apačioje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį.

37.9. plano kitos pusės dešinėje į lenteles surašomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai (nurodant jų plotus).“

„Vilniaus vandenys“ nekompensuoja už žemės sklypo vertės sumažėjimą įregistruojant servitutą, nes tinklai žemės sklype tiesiami statytojo naudai ir interesais.

Įregistruojant servitutą notarų biuro išlaidas apmoka servituto gavėjas, t. y. „Vilniaus vandenys“.

Pateikus visus tinkamai parengtus dokumentus „Vilniaus vandenims“, servituto sutarties pasirašymas užtrunka nuo vieno iki trijų mėnesių (priklausomai nuo notarų biuro užimtumo).

„Vilniaus vandenys“ bendradarbiauja su Vilniaus m. 2 notarų biuru. Esant ypatingoms aplinkybės servituto sutartis gali būti sudaryta ir statytojo pasirinktame notarų biure, tai iš anksto suderinus su „Vilniaus vandenimis“.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (LR civilinio kodekso 4.111 str. 1 d.). „Vilniaus vandenys“ reikalauja sudaryti servituto sutartį, nes servitutas suteikia teisę bendrovei patekti į jai nepriklausantį žemės sklypą, kuriame yra nutiesti tinklai, šiuos tinklus aptarnauti ir prižiūrėti. Nesant servituto bendrovė negalės tinkamai eksploatuoti tinklų.