- Kaip galiu sužinoti, kokia yra „Vilniaus vandenų“ tiekiamo vandens kokybė?
Siekiant užtikrinti viešai tiekiamo vandens kokybę, kad ji atitiktų Lietuvos higienos normos HN24:2017 nustatytus reikalavimus, „Vilniaus vandenys“ vykdo nuolatinę geriamojo vandens stebėseną ir kontrolę. Bendrovės laboratorijoje atliekami tiekiamo vandens kokybės tyrimai yra vykdomi pagal kasmet sudaromą ir su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintą programinės priežiūros planą. Mėginiai tyrimams imami iš skirstomojo tinklo ir vandens vartojimo vietų. Per metus laboratorijoje atliekama daugiau nei 8000 tokių tyrimų, tiriama apie 50 vandens kokybės rodiklių, kurių absoliuti dauguma atitinka higienos normos reikalavimus.
Pasitikrinti, kokios kokybės vanduo pasiekia konkrečius Vilniaus miesto gyvenamuosius rajonus ir aplinkines vietoves, galite skiltyje VANDENS KOKYBĖ pagal vandens tiekimo teritoriją pasirinkę ją aptarnaujančios vandenvietės vandens tyrimų rezultatus.
- Noriu sužinoti savo šulinio vandens kokybę. Kokius tyrimus reikia padaryti?
Tyrimus galite užsisakyti „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje arba bet kurioje kitoje tokius tyrimus atlikti atestuotoje laboratorijoje.
Daugiau sužinoti apie „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje atliekamus tyrimus ir jų kainas galite skiltyje NAMAMS / PAPILDOMOS PASLAUGOS pasirinkę temą Vandens tyrimai.
Šulinio vandens tyrimą sudaro mikrobiologinis vandens tyrimas (pilnas), vandenilio jonų kocentracijos pH, savitojo elektros laidžio, nitrito ir nitratų bei amonio tyrimai.
- Kokius tyrimus reikia padaryti, norint sužinoti gręžinio vandens kokybę?
Siūlome tirti geležies, nitritų, nitratų, amonio, mangano kiekius, vandens pH, savitąjį elektros laidį.
Tyrimus galite užsisakyti „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje arba bet kurioje kitoje tokius tyrimus atlikti atestuotoje laboratorijoje.
Daugiau sužinoti apie „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje atliekamus tyrimus ir jų kainas galite skiltyje NAMAMS / PAPILDOMOS PASLAUGOS pasirinkę temą Vandens tyrimai.
- Mano geriamajame vandenyje rastas padidėjęs mangano ir geležies kiekis. Ar tai pavojinga sveikatai?
Pagal Geriamojo vandens Lietuvos higienos normą HN24:2017 tiek manganas, tiek geležis yra priskiriami ne toksiniams, o indikatoriniams rodikliams*.
Esant didesniam mangano ir geležies kiekiui vandenyje pastebimi vandens spalvos, kvapo ir skonio pakitimai turi įtakos buitinės technikos ilgaamžiškumui, maisto ruošimo kokybei, tačiau nedideli nukrypimai nuo normos (2-3 kartai) nesiejami su kenksmingu poveikiu sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Geriamojo vandens kokybės vadove nurodoma, kad rekomenduojama geležies koncentracija geriamajame vandenyje nenustatyta. Pažymima, kad kai geležies koncentracija didesnė nei 300µg/l (0,3 mg/l), dėl skonio ir spalvos blogėja vandens juslinės savybės. Geležies koncentracija 2000µg/l (2 mg/l) geriamajame vandenyje nekelia grėsmės žmonių sveikatai, tik blogina vandens priimtinumą.
*Indikatorinis rodiklis – mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis kontroliuojamas, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių.
- Ar Vilniuje tiekiamas vanduo yra per kietas? Ar kietas vanduo kenkia sveikatai?
Vilniaus vanduo yra vidutiniškai kietas – kietas. Vandenį kietina ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Nei Lietuvos, nei ES teisės aktai nereglamentuoja, kokio kietumo vanduo turi būti. Pagal Lietuvos higienos normą HN24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nei kalcio, nei magnio koncentracija nėra normuojama. Šie mikroelementai žmogaus organizmui yra naudingi. Dėl to centralizuotai tiekiant vandenį jis yra specialiai neminkštinamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra apskaičiavusi optimalų įvairių ištirpusių medžiagų kiekį vandenyje, kurį su geriamuoju vandeniu turime gauti kasdien. Vilniuje viešai tiekiamas vanduo yra labai artimas šiems rodikliams.
Vandens kietumo pagal vandenvietes rezultatus galite rasti ČIA.
- Koks turi būti vandens pH?
Žmogaus organizmui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH 6,5-9,5. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų. Kuo labiau apdorojamas vanduo, tuo labiau keičiasi pH rodiklis.
- Kokių veiksmų reikia imtis, kai paaiškėja, kad geriamąjį vandenį galimai nesaugu naudoti?
Jei kyla abejonių dėl vandens kokybės prašome kreiptis telefonu 19118 arba info@vv.lt.
- Kokius tyrimus reikia užsakyti, jeigu geriamajame vandenyje matau plaukiojančius gyvus organizmus?
Rekomenduojami mikrobiologiniai tyrimai:
Kolonijas sudarančių vienetų skaičius (KSVS): šis tyrimas nustato bendrą mikroorganizmų kiekį vandenyje, įskaitant bakterijas, grybelius ir kitus mikroorganizmus. Tai padeda įvertinti bendrą vandens mikrobiologinę būklę.
Koliforminės bakterijos: šios bakterijos naudojamos kaip indikatorius, ar vandenyje yra fekalinės taršos, kuri gali turėti patogeninių (ligas sukeliančių) mikroorganizmų.
Escherichia coli: ši bakterija taip pat rodo fekalinę taršą ir yra tiesiogiai susijusi su galimu ligų sukėlėjų buvimu.
Žarniniai enterokokai: šie mikroorganizmai yra kitas fekalinės taršos indikatorius, kuris padeda nustatyti vandens saugumą. Jie gali būti susiję su patogenais, sukeliančiais žarnyno infekcijas.
- Kokius tyrimus reikia užsakyti, jei geriamajame vandenyje jaučiamas pakitęs kvapas ar spalva arba abejojama vandens kokybe?
Rekomenduojami šie tyrimai:
Bendrosios geležies kiekis: padidėjęs geležies kiekis gali sukelti vandens spalvos pakitimus, suteikti vandeniui metalo skonį. Geležis dažnai randama natūraliai aplinkoje, tačiau jos padidėjęs kiekis taip pat gali būti susijęs su korozija senose vandentiekio sistemose.
Mangano kiekis: manganas, kaip ir geležis, gali sukelti vandens spalvos pokyčius bei nemalonų skonį. Jis taip pat gali atsirasti dėl natūralių geologinių šaltinių ar infrastruktūros problemų.
Drumstumas: šis tyrimas matuoja vandens skaidrumą ir gali rodyti dalelių ar mikroorganizmų buvimą vandenyje. Didelis drumstumas gali reikšti nešvarumus arba mikrobiologinę taršą.
Skonis ir kvapas: šie tyrimai atliekami siekiant nustatyti organinius arba neorganinius teršalus, kurie gali sukelti vandens skonio ir kvapo pokyčius. Jie gali atsirasti dėl biologinės taršos, cheminių medžiagų ar kitų teršalų.
- Kur galiu sužinoti paslaugų kainas?
Informaciją apie paslaugų kainas rasite:
Gyventojams skiltyje NAMAMS / PASLAUGŲ KAINOS
Verslui skiltyje ĮMONĖMS / PASLAUGŲ KAINOSInformaciją apie papildomų paslaugų kainas rasite:
Gyventojams skiltyje NAMAMS / PAPILDOMOS PASLAUGOS
Verslui skiltyje ĮMONĖMS / PAPILDOMOS PASLAUGOS - Kas nustatė vidutinį suvartojamą geriamojo vandens kiekį vienam gyventojui?
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujas vidutinis savivaldybėje suvartojamas geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui – 2,6 m³.
Teisės aktų nustatyta tvarka, šis kiekis perskaičiuojamas kasmet.
- Kada ir kokiu pagrindu gali būti taikomas dvigubas suvartojamo geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui?
Gyventojams, kurie naudojasi „Vilniaus vandenų“ teikiamomis paslaugomis, bet neturi individualių vandens apskaitos prietaisų ir piktybiškai nesudaro sąlygų jų įrengti bute ar priklausančiose bendro naudojimo patalpose, mokestis už suvartotą geriamąjį (šaltą) vandenį skaičiuojamas taikant dvigubą vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį vienam gyventojui.
Tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 63 straipsnyje.
- Iki 2021-07-31 buvo mėnesinė pardavimo kaina, o nuo 2021-08-01 patapo mėnesiniu mokesčiu. Kas pasikeitė?
Nuo 2021-08-01 mėnesinis mokestis taikomas tik tiems klientams, kurių geriamojo vandens ir /ar nuotekų tvarkymo paslaugos apskaitai naudojamas UAB „Vilniaus vandenys” priklausantis vandens skaitiklis. Iki minimos datos mokestis buvo taikoma visiems klientams.
- Kaip tapti „Vilniaus vandenų“ klientu, jei nesame prisijungę prie vandentiekio ir nuotekų tinklų?
Informaciją, kaip tapti klientu, rasite svetainės polapyje KAIP TAPTI KLIENTU.
- Ar reikalingos prisijungimo sąlygos projektuojant kitus inžinerinių tinklų susikirtimus su UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio/nuotekų tinklais?
Kai projektuojami kitų inžinierinių tinklų susikirtimai su bendrovės vandentiekio ir (arba) nuotekų tinklais, susitarimas dėl darbų vykdymo tinklų apsaugos zonoje pasirašomas įvertinus esamų bendrovės tinklų skersmenis, gylį, būklę (pagal galimybę) ir besikertančių tinklų klojimo būdus bei išlaikomus atstumus. Papildomai išsiimti prisijungimo sąlygų nereikia, tačiau privaloma pasirašyti susitarimą dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonoje.
- Kaip sklandžiai susiderinti projektą?
Lauko vandentiekio ir nuotekų projektas turi atitikti UAB „Vilniaus vandenys“ techninės politikos ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Norint greitai ir sklandžiai suderinti projektą su UAB „Vilniaus vandenys“ kviečiame pasinaudoti projektų derinimo atmintine bei technine politika (skiltyje Tvarkos ir instrukcijos).
- Kokias sutartis būtina pasirašyti projekto derinimo metu?
Jei projektuojant ir statant lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus, pagal prisijungimo sąlygų reikalavimus, būtina pasirašyti tinklų statybos, rekonstrukcijos, darbų vykdymo tinklų apsaugos zonose ar servituto sutartis – šias sutartis būtina sudaryti ir pasirašyti iki galutinio projekto suderinimo. Visą informaciją, kokiais atvejais reikalinga sutartis, kokie dokumentai būtini sutarčiai sudaryti, ir kur reikia kreiptis norint sudaryti sutaratį, galima rasti „ Atmintinėje dėl pasirašomų sutarčių“.
- Kur reikia kreiptis norint susiprojektuoti (gauti leidimą/įteisinimą) gręžiniui?
Gręžinio projektavimui ir įrengimui būtina gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjo pritarimą, kuris, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 955-596/23, išduodamas tik pateikus visus reikalingus dokumentus (Įsakymo 3 punktas).
- Kaip tapti „Vilniaus vandenų“ klientu buto ar patalpų padalijimo atveju?
Jei kreipiatės dėl atskiros vandens apskaitos sistemos įrengimo ir sutarties sudarymo buto ar patalpų padalijimo atveju, tuomet turite:
- užpildyti ir pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti arba atvykti jo užpildyti į mūsų artimiausią KLIENTŲ APTARNAVIMO SKYRIŲ. Su prašymu reikia pateikti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas patalpas ir teises į jas (pageidautina ne senesnį kaip 1 metų).
- pagal išduotas prisijungimo sąlygas parengti projektą. Dėl vidaus patalpų projekto parengimo galite kreiptis į bet kurią Jums priimtiną projektavimo įmonę ar laisvai samdomą projektuotoją. Projekto derinimui su „Vilniaus vandenimis“ Jūs arba Jūsų įgaliotas projektuotojas gali registruotis ČIA.
- pasirašyti sutartį. Prašymą sutarčiai sudaryti galite pateikti el. paštu info@ arba atvykę į artimiausią mūsų KLIENTŲ APTARNAVIMO SKYRIŲ. Kartu su prašymu pateikite ir suderintą projektą.
- pasirašius sutartį įrengsime geriamojo vandens apskaitos prietaisą.
- Kaip išsirinkti rangovus / projektuotojus?
„Vilniaus vandenys“ teikia projektavimo paslaugą ir atlieka statybos darbus. Įvertinkite galimybę UŽSISAKYTI šias paslaugas iš „Vilniaus vandenų“. Taip pat Jūs galite kreiptis ir į bet kuriuos projektuotojus, kurie parengs ir suderins projektą, ir rangovus, kurie paklos suprojektuotą vamzdyną.
- Kodėl turiu pasirašyti sutartį dar neprisijungęs prie tinklų?
Sutarties pasirašymas prieš darbus garantuoja darbų, numatytų sutartyje, atlikimą laiku bei galimybę prisijungus prie tinklų iš karto atsiskaitinėti už paslaugas.
- Iš kur gauti žemės sklypo planą / nuosavybės dokumentus?
Žemės sklypo planą, žemės sklypo ar įregistruotų statinių nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančius dokumentus teikia VĮ „REGISTRŲ CENTRAS“.
- Kaip / kur pasidaryti geodezinę nuotrauką?
Vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui kontrolines geodezines nuotraukas rengia „Vilniaus vandenys“. Įvertinkite galimybę UŽSISAKYTI šias paslaugas iš „Vilniaus vandenų“. Taip pat Jūs galite kreiptis ir į bet kuriuos geodezininkus, kurie parengs geodezinę tinklų nuotrauką. Geodezinė nuotrauka būtina tinklų pridavimui ir įteisinimui.
- Jei prisijungsiu tik prie nuotekų tinklo, kaip atsiskaitinėsiu už paslaugas?
Klientams, kurie turi nuosavą vandens šaltinį (vandens gręžinį, šulinį) ir jungiasi prie centralizuoto nuotekų tinklo, apskaityti gręžinio ar šulinio vandenį įrengiamas vandens apskaitos prietaisas, kuris naudojamas buitinėms reikmėms pastato viduje. Tokiu būdu suvartojamas vandens kiekis prilyginimas išleidžiamų nuotekų kiekiui ir taikomas nuotekų šalinimo paslaugos tarifas. Jei norite naudotis gręžiniu ar šuliniu laistymo reikmėms, turite palikti atskirą atšaką laistymui į lauką, kuria suvartotas vanduo nebus išleidžiamas į buitinį nuotakyną ir suvartotas vanduo nebus apskaitomas bei apmokestinimas.
- Jei vandentiekio įvado prijungimas prie vandentiekio tinklo neatitinka nurodytos standartinės schemos, kas teikia medžiagas ir atlieka vandentiekio įvado prijungimą prie vandentiekio tinklo?
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ teikia medžiagas (jei taip numatyta pasirašytoje su klientu sutartyje) tik pagal standartines prijungimo schemas. Bendrovė negarantuoja medžiagų teikimo, jei prijungimas nėra standartinis. Standartinio vandens apskaitos mazgo komplektacija yra nurodyta Techninėje politikoje, 2.4.1 punkte. Tokiu atveju medžiagomis turi pasirūpinti klientas. Vandentiekio įvado prijungimo prie vandentiekio tinklo darbus, naudojant kliento pateiktas medžiagas, atlieka bendrovės darbuotojai.
- Kada bus sudaromos tiesioginės sutartys su klientais, jei iki šiol buvo atsiskaitoma už paslaugas su UAB „Vilniaus vandenys“ pagal bendrą įvadinį skaitiklį (atsiskaito/-ė tinklų statytojas/namo administratorius/namo ar kvartalo bendrija)?
Tiesioginės sutartys su namų/butų/patalpų savininkais bus sudaromos tuomet, kai statytojas/namo administratorius/namo ar kvartalo bendrija įvykdo įsipareigojimus ir perduoda bendro naudojimo vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus Vilniaus miesto savivaldybei ir pateikia visą reikalingą informaciją apie būsimus vartotojus tiesioginėms sutartims sudaryti. Tinklų perdavimo savivaldybei tvarka čia: A4 atmintine_2 (vv.lt). Dėl reikalingos informacijos pateikimo prašome kreiptis tiesiogiai į Bendrovę, siunčiant užklausą el. paštu info@vv.lt, nurodant temą „Dėl tiesioginių sutarčių“.
Pažymime, kad tiesioginės sutartys bus sudaromos tik pagal statytojo/namo administratoriaus/namo ar kvartalo bendrijos pateiktus duomenis ir atskirai gyventojams kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ nereikia.
- Kada „Vilniaus vandenys“ įrengs laistymo skaitiklį?
Laistymo skaitiklis klientams įrengiamas po objekto galutinio pridavimo, t. y. atlikus visas privalomas paslaugas, kuomet objektas prijungtas prie infrastruktūros pagal projektą ir prisijungimo sąlygų reikalavimus.
- Naudoju nuosavo gręžinio vandenį, tačiau netoli yra miesto vandentiekis. Ar galima vandenį gauti ir iš miesto vandentiekio, ir iš gręžinio?
Name (pastate) vanduo gali būti imamas tik iš miesto vandentiekio jo nesujungiant su kitais vandens šaltiniais per namo vidaus vandentiekio sistemą ar kitaip, nes tai draudžia Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“.
- Prieš kiek dienų turiu informuoti bendrovę, jei noriu atjungti dalį vandentiekio tinklo prisijungimo tikslais?
Naujas klientas, pageidaujantis prisijungti prie vandentiekio tinklų, kai būtina sustabdyti geriamojo vandens tiekimą prijungimo tikslu, privalo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų* pranešti bendrovei raštu (prašymo forma ČIA) arba el.paštu info@vv.lt.
*kiekvienas gautas prašymas nagrinėjamas atskirai ir atjungimo data nustatoma individualiai
- Kokia tvarka turiu informuoti bendrovę, jei noriu vykdyti kasimus šalia vandentiekio ir nuotekų linijų?
Kasimo leidimus išduoda savivaldybės administracija (ieškoti ČIA). Prieš pradedant žemės kasimo darbus vandentiekio ir nuotekų sistemų apsaugos zonoje, darbus atliekanti organizacija privalo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki darbų pradžios iškviesti bendrovės atstovą ir gauti leidimą šiems darbams.
- Ar galima savarankiškai vandentiekio šulinyje užsukti vandentiekio sklendes, hidrantus ir kt.?
Draudžiama atlikti bet kokius darbus, kuriuos vykdant gali būti pažeistas tinklas, nesuderinus tai su Bendrove. Derinimo formą galite rasti ČIA.
- Kur kreiptis dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo?
Aktualią informaciją apie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių sudarymą rasite:
Skiltyje NAUJIEMS KLIENTAMS / SUTARČIŲ SUDARYMAS PASIKEITUS SAVININKUI.
- Kur kreiptis dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties nutraukimo?
Norint nutraukti paslaugų teikimo sutartį, prašome kreiptis el. paštu info@vv.lt , užpildyti užklausą arba atvykti į Klientų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, Vilnius / Spaudos g. 8-1, Vilnius).
Sutarties NUTRAUKIMUI reikalingi duomenys ir dokumentai:
- Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas APSKAITOS PRIETAISŲ RODMENŲ SUDERINIMO AKTAS;
- Pirkimo pardavimo sutarties pirmo ir paskutinio lapo kopija;
- Naujo savininko kontaktiniai duomenys (tel. Nr. / el. paštas).
Sutartis bus nutraukta nuo rodmenų, nurodytų Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte.
- Kokie teisės aktai reguliuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikimą ir gavimą?
Pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikimą ir gavimą, yra:
- Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas
AKTUALI REDAKCIJA
- Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 AKTUALI REDAKCIJA
- Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440 AKTUALI REDAKCIJA
- Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440 AKTUALI REDAKCIJA
- Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 172 AKTUALI REDAKCIJA
- Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas
AKTUALI REDAKCIJA
- Kodėl sutartyse nenurodytos paslaugų kainos?
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tam, kad pasikeitus kainoms nereiktų iš naujo pasirašyti sutarties specialiųjų sąlygų, paslaugų ir mėnesinio mokesčio kaina nėra įrašoma.
Aktualias paslaugų kainas rasite:
Gyventojams NAMAMS / PASLAUGŲ KAINOS.
Verslui VERSLUI / PASLAUGŲ KAINOS.
- Kodėl naudinga turėti paskyrą „Vilniaus vandenų“ savitarnoje?
- Greita, paprasta ir patogu – 24 val./parą;
- Deklaruoti ir apmokėti nieko nekainuoja;
- Deklaravimų skaičius nėra ribojamas – mokėjimo pranešime/PVM sąskaitoje faktūroje bus matoma mokėtina suma už suteiktas paslaugas, paskaičiuota iki kliento vėliausiai tą mėnesį deklaruotų rodmenų;
- Atvaizduojama 12-os paskutinių mėnesių deklaravimų, mokėjimų istorija;
- Galima atsisiųsti 12-os paskutinių mėnesių mokėjimo pranešimus / PVM sąskaitas faktūras;
- Vieno mygtuko paspaudimu paprasta pasirašyti pagrindinių paslaugų teikimo sutartis / sutarčių papildymus;
- Elektroniniu nekvalifikuotu parašu pasirašytas sutartis / sutarčių papildymus galima matyti ir atsisiųsti savitarnoje;
- Paprasta užsisakyti papildomas paslaugas ir patogu stebėti jų užsakymo eigą ir čia pat apmokėti;
- Patogu pateikti užklausas ir matyti savo užklausų istoriją;
- Paprasta atnaujinti kontaktinius duomenis;
- Fiziniai klientai gali atsisiųsti suvartojimo ir įmokų ataskaitą, verslo klientai – tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą.
- Kaip atsiskaityti už paslaugas ir deklaruoti rodmenis?
Deklaruoti rodmenis ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas galite šiais būdais:
- „Vilniaus vandenų“ SAVITARNOS SVETAINĖJE;
- Savitarnos svetainėse IGNITIS, VIENA SĄSKAITA arba PERLASGO;
- Per mobiliąją programėlę „Perlas Go“, kurią galite atsisiųsti iš APP STORE ir GOOGLE PLAY;
- Per elektroninę bankininkystę („Swedbank“, SEB, Luminor, Šiaulių banko, Urbo banko), skiltyje „Įmokos ir mokesčiai“ užpildę „Vilniaus vandenų“ mokėjimo ruošinį arba pasirinkę e. sąskaitą su automatinio apmokėjimo paslauga;
- Lietuvos pašto skyriuose;
- „Narvesen” ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose;
- „Perlo“ terminaluose ir prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių kasose.
Jei yra įrengtas išmanusis (ultragarsinis) šalto vandens skaitiklis deklaruoti rodmenų nereikia.
- Kaip atsiskaityti už paslaugas ir deklaruoti rodmenis, kai įrengtas išmanusis skaitiklis?
Įrengus išmanųjį (ultragarsinį) šalto vandens skaitiklį deklaruoti rodmenų nereikia. Suvartotas šalto vandens kiekis yra perduodamas nuotoliniu būdu iš išmaniojo (ultragarsinio) apskaitos prietaiso tiesiai į Bendrovės valdomas duomenų sistemas. Atsiskaityti už suteiktas paslaugas galima įprastu būdu, žr. klausimą „Kaip atsiskaityti už paslaugas ir deklaruoti rodmenis?”.
- Kaip apskaičiuota mokėtina suma pakeitus skaitiklį į išmanųjį (ultragarsinį)?
Pakeičiamas skaitiklis į išmanųjį (ultragarsinį) skaitiklį -> nuimto mechaninio skaitiklio rodmenys didesni nei rodmenys, iki kurių buvo priskaityta praėjusį mėnesį. Naujas išmanusis skaitiklis įrengiamas nuo 0 m³ ir to paties mėnesio paskutinę dieną gauti išmaniojo skaitiklio faktiniai rodmenys X m³ (pvz.: 1,342 m³).
- Paskutiniai priskaičiuoti rodmenys, t. y. rodmenys, kurie prieš tai buvusio mėnesio pranešime buvo nurodyti langelyje „Iki“ 500 m³.
- Keitimo momentu nuimtas skaitiklis rodė 505 m³ .
- Išmaniojo skaitiklio rodmenys yra gaunami kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, kaip ir šiuo atveju gautas faktinis rodmuo 1,342 m³.
- Mokesčiai už suteiktas paslaugas paskaičiuoti už 6,342 m³, nes nuo buvusių priskaičiuotų 500 m³ iki nuėmimo metu fiksuoto faktinio rodmens 505 m³ skirtumas sudaro 5 m³. Naujas išmanusis skaitiklis įrengtas nuo 0 m³, o mėnesio gale gautas faktinis išmaniojo skaitiklio rodmuo 1,342 m³ iki kurio priskaičiuota, skirtumas 1,342 m³.
- Vadinasi, suvartotas kiekis „m ³“ yra 6,342 m³ (3), ir jis yra teisingas, nors „skaitiklio rodmenys“ „NUO“ (1) ir „IKI“ (2) skirtumas nėra 6,342 m³, todėl kad skaičius „IKI“ (2) yra toks, iki kokio yra priskaičiuojama tą mėnesį, pagal naujai įrengtą išmanųjį skaitiklį.
- Kiek ir kada reikia mokėti?
Kiekvieną mėnesį iki 10 dienos privatiems klientams siunčiamas mokėjimo pranešimas už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas. Mokėti reikia mokėjimo pranešimo eilutėje „Mokėti iš viso“ nurodytą sumą iki paskutinės mėnesio dienos. Pačiam klientui nieko nereikia skaičiuoti. Kiekvieną kartą atsiskaitant būtina nurodyti unikalų „Vilniaus vandenų“ kliento kodą, kuris yra mokėjimo pranešime.
Jeigu mokėjimo pranešimo eilutėje „Mėnesio pabaigos likutis“ įrašyta suma su minuso (-) ženklu, o eilutėje „Mokėti iš viso“ yra nulis (0), vadinasi yra permoka ir tą mėnesį mokėti nereikia. Tačiau reikia deklaruoti faktinius skaitiklio rodmenis, jei nėra įrengtas išmanusis (ultragarsinis) skaitiklis. Tai galite padaryti:
- „Vilniaus vandenų“ SAVITARNOS SVETAINĖJE
- Naudojantis partnerių elektroniniais įrankiais
- Kitose įmokas priimančiose vietose
PASTABA : Kai kurie mūsų partneriai negali priimti Jūsų rodmenų be įmokos, todėl prašome sumokėti bent 0,01 Eur, kurį Jūs matysite kaip savo įmoką kitame mokėjimo pranešime.
Taip pat turite galimybę tą mėnesį nedeklaruoti rodmenų, tuomet Jums bus paskaičiuotas Jūsų vidutinis vieno mėnesio geriamojo vandens suvartojimas (vidurkis), kuris yra įrašytas Jūsų mokėjimo pranešime. Jei nutiktų taip, kad paskaičiuotas vidurkis kiek mažesnis ar didesnis nei faktinis suvartojimas, susidaręs nedidelis skirtumas išsilygins kartu su pirmu deklaravimu. Visa tai atsispindės atsiunčiamuose mokėjimo pranešimuose.
Apmokėti patogu ir paprasta „Vilniaus vandenų“ SAVITARNOS SVETAINĖJE.
Rekomenduojame apmokėti gautą mokėjimo pranešimą ir deklaruoti einamojo mėnesio faktinius skaitiklių rodmenis paskutiniąją mėnesio savaitę.
- Turiu permoką, ką turėčiau daryti?
Jeigu mokėjimo pranešimo eilutėje „Mėnesio pabaigos likutis“ įrašyta suma su minuso (-) ženklu, o eilutėje „Mokėti iš viso“ yra nulis (0), vadinasi yra permoka ir tą mėnesį mokėti nereikia.
Permokos sumą Jums grąžinsime. Tam, kad UAB „Vilniaus vandenys“ Jums pervestų permokos sumą, turite el. paštu info@vv.lt (arba atvykus į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių) kreiptis dėl permokos grąžinimo, nurodant adresą, unikalų UAB „Vilniaus vandenys“ kodą, sutarties savininko vardą, pavardę ir asmeninės sąskaitos banke numerį. Jeigu permoka susidarė ilgesnį laiką Jums nedeklaravus faktinių geriamojo vandens skaitiklių rodmenų, Jūsų gali paprašyti juos pateikti.
- Jei už geriamąjį vandenį sumokėjau paskutinę mėnesio dieną, ar įmoka bus įskaityta tą mėnesį?
Dauguma „Vilniaus vandenų“ įmokų surinkimo partnerių duomenis apie įmokas mums perduoda per dvi darbo dienas. Tam, kad būtumėte tikri, jog laiku atsiskaitėte, kviečiame nelaukti paskutinės mėnesio dienos, o tai padaryti likus ne mažiau kaip 3–2 darbo dienom iki mėnesio pabaigos.
- Jei laiku nesumokėjau už paslaugas?
Jei laiku nesumokėjote už suteiktas paslaugas, susidarė skola, tokiu atveju Jūs gausite priminimą. .
Nesumokėjus ar nesuderinus skolos apmokėjimo sąlygų, skolos išieškojimas bus perduotas skolų ikiteisminio išieškojimo įmonei, kreditingumo vertinimo įmonei, gali būti perduota išieškojimui ir teisminiu keliu. Atkreipiame dėmesį, kad skolą išieškant teismine tvarka, Jūsų mokėtina suma padidės, nes reikės sumokėti ne tik skolą bet ir kitas skolos išieškojimo procesines išlaidas.
- Kur galiu pamatyti ankstesnius mokėjimo pranešimus arba PVM sąskaitas faktūras?
Matyti savo paskutinių dvylikos mėnesių mokėjimo pranešimus, PVM sąskaitas faktūras galima UAB „Vilniaus vandenys“ SAVITARNOJE.
- Kodėl paskaičiuotas vidurkis, jei paslaugomis nesinaudoju?
Jei turite mechaninį skaitiklį (be nuotolinio nuskaitymo) ir duomenų nedeklaruojate, tą mėnesį geriamojo vandens suvartojimas paskaičiuojamas taikant Jūsų vidutinį vieno mėnesio suvartojimo kiekį. Jei paslaugomis nesinaudojama, reikia kiekvieną mėnesį deklaruoti tuos pačius rodmenis iki kol pradėsite naudotis, arba kreiptis į „Vilniaus vandenis“ dėl 0 m³ vidurkio nustatymo įvardijant laikotarpį.
Primename, kad kiekvieną mėnesį, jeigu turite mechaninius skaitiklius, reikia deklaruoti geriamojo vandens faktinius skaitiklio rodmenis, nes tik taip gali būti užtikrintas teisingas mokesčių paskaičiavimas pagal faktinį suvartojimą.
- Kaip UAB „Vilniaus vandenys“ apskaičiuoja mokėtiną sumą už sunaudotą vandenį, prabėgusį per įvadinį ir poįvadinį skaitiklius?
Įvadinis skaitiklis yra skirtas suteiktai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugai apskaityti, jis rodo prabėgusį vandens kiekį (m³), įtraukdamas ir per poįvadinį skaitiklį prabėgusį vandens kiekį (m³).
Poįvadinis skaitiklis (poskaitiklis) yra reikalingas suteiktai vandens paslaugai apskaityti, jis dažniausiai naudojamas laistymui ir fiksuoja tik tam sunaudoto vandens kiekį (m³).
Šių paslaugų vieno kubinio metro (m³) kainos yra skirtingos. Dabar galiojančias paslaugų kainas rasite ČIA.
Skaičiavimo pavyzdys:
2023-10-31 faktiniai kliento deklaruoti rodmenys buvo: įvadinis apskaitos prietaisas iki 10 m³, poskaitiklio rodmenys iki 5 m³.
2023-11-30 klientas deklaravo, kad įvadinio skaitiklio faktiniai rodmenys yra 18 m³, o poįvadinio skaitiklio faktiniai rodmenys yra 7 m³, tai mokėtina suma apskaičiuojama taip:
- Poskaitiklis/poįvadis per mėnesį prasisuko nuo 5 m³ iki 7 m³ (7 – 5 = 2 m³). 2 m³ x 0,94 Eur/m³ (geriamojo vandens paslaugos kaina) = 1,88 Eur
- Įvadinis skaitiklis per mėnesį prasisuko nuo 10 m³ iki 18 m³ (18 – 10 = 8 m³). Kadangi čia prabėgo ir laistymo poskaitiklio 2 m³, vadinasi 8 – 2 = 6 m³. 6 m³ x 2,03 Eur/m³ (geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos kaina) = 12,18 Eur
- Iš viso mokėtina suma už paslaugas = 14,06 Eur (1,88 + 12,18)
- Kur kreiptis dėl kompensacijos už geriamąjį vandenį ir kaip ji apskaičiuojama?
Norint gauti kompensaciją už geriamąjį vandenį, reikia kreiptis į savivaldybę pagal savo gyvenamąją vietą. Sprendimą dėl kompensacijos priima savivaldybė.
Jei iš savivaldybės gausite pranešimą, kad Jums nustatyta teisė būste tiekiamo geriamojo vandens išlaidų kompensacijai gauti, Jums nieko papildomai daryti/informuoti nereikia.
Visus reikalingus duomenis, dėl geriamojo vandens išlaidų kompensavimo (pajamų dydis, kompensuotino geriamojo vandens kiekis, kompensacijos laikotarpis) UAB „Vilniaus vandenys“ tiesiogiai gaus iš savivaldybės.
Jums pritaikytą išlaidų už geriamąjį vandenį kompensacijos dydį matysite UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimo pranešime, atskiroje eilutėje „Kompensacija“.
Išlaidos už geriamąjį vandenį gali būti nekompensuojamos (nors savivaldybė priėmė Jums teigiamą sprendimą dėl kompensacijos), jeigu:
1. pajamų dydis kompensacijai (2 proc. nuo pajamų) viršija išlaidas kompensuotinam geriamojo vandens kiekiui (pavyzdys žemiau);
2. per mėnesį būste nėra geriamojo vandens suvartojimo/nedeklaravote faktinių geriamojo vandens skaitiklių rodmenų;
3. yra įsiskolinimas už geriamąjį vandenį.
Kompensacijos apskaičiavimo/pritaikymo pavyzdžiai:
1. Vidutinės mėn. pajamos sudaro 500 Eur, tai 2 proc. nuo pajamų sudaro 10 Eur. Nustatytas 2 m³ kompensuotinas geriamojo vandens kiekis.
Paskaičiuojama, kiek kainuoja 2 m³ geriamojo vandens -> 2 m³ x 2,02 Eur (vieno m³ kaina) + 0,80 Eur (mėnesinis mokestis) = 4,84 Eur.
Kadangi 2 proc. nuo pajamų, t. y. 10 Eur viršija išlaidas už 2 m³ geriamojo vandens, t. y. 4,84 Eur, kompensacija už geriamąjį vandenį nebus suteikta.
2. Vidutinės mėn. pajamos sudaro 200 Eur, tai 2 proc. nuo pajamų sudaro 4 Eur. Nustatytas 2 m³ kompensuotinas geriamojo vandens kiekis.
Paskaičiuojama, kiek kainuoja 2 m³ geriamojo vandens -> 2 m³ x 2,02 Eur (vieno m³ kaina) + 0,80 Eur (mėnesinis mokestis) = 4,84 Eur.
Kadangi 2 proc. nuo pajamų, t. y. 4 Eur, neviršija išlaidų už 2 m³ geriamojo vandens, t. y. 4,84 Eur, kompensacija už geriamąjį vandenį bus suteikta 0,84 Eur.
Kompensuojama suma yra skirtumas tarp išlaidų už geriamąjį vandenį ir kompensacijai nustatytos pajamų dalies (2 proc. nuo pajamų).
- Ką daryti, jeigu negavau mokėjimo pranešimo?
Mokėjimo pranešimus galima peržiūrėti ir atsisiųsti Bendrovės e. savitarnos svetainėje.
Jei mokėjimo pranešimus gaunate el. paštu, bet el. pašte nerandate, rekomenduojame patikrinti el. pašto „šiukšles“ (angl. – spam), patikrinti ar nėra persipildžiusi el. pašto dėžutė. Taip pat rekomenduojama peržiūrėti pašto dėžutės nustatymus, gal buvo atlikti atnaujinimai, dėl kurių Jūsų nepasiekia sąskaitos.
Patikrinkite, ar teisingai nurodytas el. pašto adresas. Tai galite padaryti prisijungę prie Savitarnos svetainės, paskambinę tel. 19118 arba kreipęsi el. paštu info@vv.lt.
Jei esate užsisakę, bet negavote mokėjimo pranešimus paštu, atkreipiame dėmesį, kad atsiskaitant įmokų surinkėjų fiziniuose kanaluose (Maxima, Lietuvos paštas, Perlo terminalas) popierinis mokėjimo pranešimas NEREIKALINGAS, nes Bendrovė kiekvieną mėnesį iki 10 dienos siunčia kiekvieno kliento duomenis visiems įmokų surinkėjams.
Atsiskaitant ir deklaruojant rodmenis Jums reikia žinoti tik:
a) savo Kliento kodą;
b) faktinius rodmenis, kuriuos norite deklaruoti (jei yra įrengtas išmanusis (ultragarsinis) skaitiklis rodmenų deklaruoti nereikia);
c) sumokėti Mokėtiną sumą, kurią Jums nurodys kasininkas arba kurią galite pasitikslinti el. laišku gautame mokėjimo pranešime.
Paminėtina, kad Bendrovė kviečia klientus atsisakyti popierinių mokėjimų pranešimų ir taip prisidėti prie gamtos tausojimo.
Prašome prisijungti prie Vilniaus vandenų savitarnos savitarna.vv.lt ir atnaujinti savo duomenis suvedus savo ir/arba būsto nuomininko ar atstovo elektroninio pašto adresą.
Kviečiame naudotis elektroninių pranešimų paslauga. Taip norime užtikrinti, kad mokėjimo pranešimus kiekvieną mėnesį gautumėte laiku iki einamojo mėnesio 10 d. (5-6 darbo dieną) ir saugiai,t.y. tik nurodytu el. pašto adresu. Tai pat siekiame, kad Jums būtų lengva deklaruoti rodmenis ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nes laiške, su kuriuo gaunate Mokėjimo pranešimą, yra aktyvi nuoroda, nukreipianti tiesiai į bendrovės „Vilniaus vandenys“ e. savitarną bei kitus elektroninius kanalus.
- Kaip, kur ir kada deklaruoti vandens skaitiklių rodmenis?
Tam, kad pateikiami mokėjimo pranešimai / PVM sąskaitos faktūros už per ataskaitinį (kalendorinį) mėnesį UAB „Vilniaus vandenys“ suteiktas paslaugas (geriamojo (šalto) vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą) būtų tikslūs, klientai iki paskutinės einamojo mėnesio dienos turi deklaruoti geriamojo vandens skaitiklių faktinius rodmenis. Rekomenduojame tai daryti paskutiniąją mėnesio savaitę. Rodmenis deklaruokite tik sveikais skaičiais (be kablelių).
Deklaruoti rodmenis patogu ir paprasta UAB „Vilniaus vandenys“ SAVITARNOS SVETAINĖJE.
Svarbu:
- Skaitiklių, įrengtų šuliniuose, rodmenų – klientams deklaruoti nereikia, rodmenis fiksuoja UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai.
- Išmaniųjų (ultragarsinių) (šalto) vandens apskaitos prietaisų rodmenų – klientams deklaruoti nereikia, jie gaunami automatiškai. Visą informaciją apie šiuos skaitiklius rasite čia.
Privatiems klientams (gyventojams):
- Privatūs klientai (gyventojai) deklaruoti faktinius skaitiklių rodmenis taip pat gali visose įmokas priimančiose vietose: per elektroninę bankininkystę skiltyje „Įmokos ir mokesčiai“, savitarnos svetainėse „IGNITIS“, „VIENA SĄSKAITA“, „PERLASGO“, per mobiliąją programėlę „Perlas Go“ arba Lietuvos pašto skyriuose, „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose, „Perlo“ terminaluose bei „Maxima“ parduotuvių kasose.
- Jei įsigijote butą / namą, pirmą kartą deklaruoti geriamojo (šalto) vandens skaitiklių rodmenis prašome tik pasirašius sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ ir gavus pirmąjį mokėjimo pranešimą. Pasirašytoje sutartyje ir mokėjimo pranešime matysite Jums suteiktą unikalų UAB „Vilniaus vandenys“ kliento kodą, kurį kiekvieną kartą būtina nurodyti tiek deklaruojant rodmenis, tiek atsiskaitant. Su šiuo kodu galėsite prisijungti ir prie UAB „Vilniaus vandenys“ savitarnos svetainės.
- Jeigu mokėjimo pranešimo eilutėje „Mėnesio pabaigos likutis“ įrašyta suma su minuso (-) ženklu, o eilutėje „Mokėti iš viso“ yra nulis (0), vadinasi yra permoka ir tą mėnesį mokėti nereikia. Tačiau reikia deklaruoti faktinius to mėnesio skaitiklio rodmenis. Kai kurie mūsų partneriai negali priimti Jūsų rodmenų be įmokos, todėl prašome sumokėti bent 0,01 Eur, kurį Jūs matysite kaip savo įmoką kitame mokėjimo pranešime. Taip pat turite galimybę tą mėnesį nedeklaruoti rodmenų, tuomet Jums bus paskaičiuotas Jūsų vidutinis vieno mėnesio geriamojo vandens suvartojimas (vidurkis), kuris yra įrašytas Jūsų mokėjimo pranešime.
- Kas nutinka pavėlavus / nedeklaravus einamojo mėnesio vandens skaitiklio rodmenų?
Klientui, nedeklaravus skaitiklio rodmenų, už tą mėnesį yra taikomas per paskutinius 12 mėnesių jo suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis.
Jei nespėjote deklaruoti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, kito mėnesio pradžioje nieko nebedeklaruokite, o sulaukite mokėjimo pranešimo / PVM sąskaitos faktūros, kur Jums bus paskaičiuotas vidutinis vieno mėnesio geriamojo (šalto) vandens suvartojimas (vidurkis). Apmokėkite pateiktą sumą ir mėnesio pabaigoje deklaruokite einamojo mėnesio faktinius skaitiklio rodmenis. Taip išvengsite galimų netikslumų, o jei nutiktų taip, kad paskaičiuotas vidurkis kiek mažesnis ar didesnis nei faktinis suvartojimas, susidaręs nedidelis skirtumas išsilygins kartu su pirmu deklaravimu.
Jei klientas kurį mėnesį / laikotarpį planuoja nesinaudoti paslaugomis, pavyzdžiui, kuriam laikui planuoja išvykti, būtina apie tai pranešti tel. 19118, el. paštu info@vv.lt arba atvykus į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, arba galima įprasta tvarka kiekvieną mėnesį tiesiog deklaruoti tuos pačius faktinius skaitiklio rodmenis, t. y. paskutinį kartą deklaruotus rodmenis. Tik tokiu atveju klientui nėra taikomas vidutinis vieno mėnesio suvartojimas (vidurkis). Svarbu atkreipti dėmesį, jog mėnesinis mokestis priskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo naudojimosi / nesinaudojimo paslaugomis. Planuojant nesinaudoti paslaugomis ilgesnį laiką, galima KREIPTIS ir laikinai sustabdyti paslaugų teikimą. Laikinas geriamojo vandens atjungimas, bei prijungimas yra mokama paslauga, įkainius galite rasti: Papildomos paslaugos. Sustabdžius paslaugų teikimą, mėnesinis mokestis nepriskaitomas.
Svarbu:
- Skaitiklių, įrengtų šuliniuose, rodmenis fiksuoja „Vilniaus vandenų“ darbuotojai, patiems deklaruoti rodmenų nereikia.
- Išmaniųjų (ultragarsinių) (šalto) vandens apskaitos prietaisų rodmenų – klientams deklaruoti nereikia, jie gaunami automatiškai.
- Kaip deklaruoti vandens skaitiklio rodmenis, kai patikrinamas / pakeičiamas skaitiklis?
Tą mėnesį, kuomet yra pakeistas / įrengtas vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis) ar atliktas skaitiklio rodmenų patikrinimas, deklaruoti rodmenų klientams nereikia. Vandens apskaitos prietaiso keitimo / įrengimo / patikrinimo metu specialisto surašyti ir akte užfiksuoti rodmenys priimami kaip klientų deklaruojami.Šį faktą klientas matys mokėjimo pranešime, kurį gaus kitą mėnesį po akto surašymo. Klientų prašome savarankiškai deklaruoti rodmenis tik po to, kai gausite mokėjimo pranešimą.
SVARBU: Ši rodmenų deklaravimo tvarka po apskaitos prietaiso pakeitimo ar patikros atlikimo galioja tik privatiems klientams, t. y. butų ar individualių namų gyventojams.
- Kur reikia kreiptis dėl pažymų apie suvartotą vandens kiekį nekilnojamojo turto objekte, kurios skirtos Vilniaus atliekų sistemos administratoriui?
Dėl pažymų apie suvartotą vandens kiekį nekilnojamojo turto objekte, kurios skirtos Vilniaus atliekų sistemos administratoriui (toliau -VASA), prašome kreiptis tiesiogiai į VASA užpildžius SUTIKIMĄ dėl asmens duomenų perdavimo. Sutikime būtina nurodyti UAB „Vilniaus vandenys“ vartotojo kodą. Užpildytą SUTIKIMĄ reikia nusiųsti el. paštu info@vasa.lt.“
Pastaba: Juridiniams (Verslo) klientams dėl pažymos apie suvartotą vandens kiekį reikia kreiptis el. paštu info@vv.lt arba telefonu 19118.
- Ar reikia deklaruoti rodmenis po naujo skaitiklio įrengimo?
Jums įrengtas šalto vandens apskaitos prietaisas su nuotolinio rodmenų nuskaitymo funkcija, tad nuo šiol savarankiškai kas mėnesį deklaruoti rodmenų nebereikia.
- Kodėl turi būti keičiami geriamojo vandens skaitikliai?
Pagal Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu, pastatų įvadinių skaitiklių metrologinės patikros galiojimo laikas yra 2 metai, o daugiabučių namų butuose ir individualiuose namuose įrengtų skaitiklių – 6 metai.
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ yra įpareigota prižiūrėti ir keisti skaitiklius Vilniaus mieste bei Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose.
- Kada keičiami butuose įrengti geriamojo vandens skaitikliai?
Skaitiklius pirmiausiai pradedame keisti namuose, kuriuose nustatytas didžiausias vandens suvartojimo skirtumas tarp namo įvadinio ir butų skaitiklių rodmenų. Palaipsniui keičiame visus metrologiškai netvarkingus skaitiklius Vilniaus mieste ir Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose.
- Kaip pranešate apie vandens skaitiklių patikrą arba keitimą?
Vykdant planinius apskaitos prietaisų (vandens skaitiklių) patikros arba keitimo darbus daugiabučių namų butuose, įmonės darbuotojai prieš 5-7 dienas iki atvykimo iškabina pranešimus daugiabučio namo skelbimų lentoje ir palieka informacinius pranešimus gyventojų pašto dėžutėse. Papildomai visi namo gyventojai informuojami trumposiomis SMS žinutėmis. Taip pat apie planuojamus darbus el. paštu informuojame namą administruojančią bendrovę.
Būkite atidūs, nes pasitaiko atvejų, kai prisistatydami bendrovės darbuotojais gyventojams skambina sukčiai. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojas taip pat gali paskambinti gyventojui, tačiau tik tuomet, jei po informacinio pranešimo palikimo gyventojo nebuvo namuose ir jis pats nesikreipė. Taigi, jei sulaukėte skambučio, pasitikrinkite, ar prieš tai gavote informacinį pranešimą ir ar apie tai informuota Jūsų daugiabutį namą administruojanti bendrovė.
- Kas atlieka vandens skaitiklių patikros darbus?
Vandens skaitiklių ir jų rodmenų patikros darbus atlieka „Vilniaus vandenų“ darbuotojai. Skaitikliai tikrinami daugiabučiuose namuose, privačiuose namuose bei įmonėse.
Atvykę darbuotojai privalo parodyti darbuotojo pažymėjimą su nuotrauka, jie vilki specialiais darbo drabužiais, ant kurių matyti įmonės logotipas. Būkite atidūs saugodamiesi sukčių – įmonės darbuotojai niekada neprašo atsiskaityti už paslaugas grynaisiais pinigais!
- Kas atlieka vandens skaitiklių keitimo darbus?
Vandens skaitiklių keitimo darbus atlieka „Vilniaus vandenų“ darbuotojai ir viešuosius pirkimus rangos darbų vykdymui laimėjusių įmonių UAB „Kanava” ir UAB „Revika“ darbuotojai. „Kanava” skaitiklių keitimą atlieka Vilniaus miesto individualiuose namuose, „Revika“ – Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose, o „Vilniaus vandenys” skaitiklius keičia visiems kitiems savo klientams Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose. Taip pat „Vilniaus vandenų“ darbuotojai įrenginėja naujus skaitiklius visoje savo aptarnaujamoje teritorijoje.
Vandens skaitiklių keitimo darbus atliekant viešuosius pirkimus rangos darbų vykdymui laimėjusioms įmonėms UAB „Kanava” ir UAB „Revika“, „Vilniaus vandenys” perduoda tvarkyti savo klientų, kurių objektuose planuojami keisti vandens skaitikliai, asmens duomenis (įskaitant kontaktus), su tikslu susisiekti planuojant pakeisti vandens skaitiklius.
Atvykę darbuotojai privalo parodyti darbuotojo pažymėjimą su nuotrauka, jie vilki specialiais darbo drabužiais, ant kurių matyti darbus vykdančios įmonės logotipas. Būkite atidūs saugodamiesi sukčių – įmonės darbuotojai niekada neprašo atsiskaityti už paslaugas grynaisiais pinigais!
- Jeigu klientas atsisako arba nesudaro sąlygų bendrovės darbuotojams pakeisti vandens skaitiklius, kurių metrologinės patikros galiojimo laikas pasibaigęs?
Jei vandens skaitiklio metrologinės patikros galiojimo laikas pasibaigęs, o klientas nesudaro sąlygų skaitiklį pakeisti tvarkingu, tai geriamojo vandens suvartojimas, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 57 p., nuo atsisakymo įleisti dienos, skaičiuojamas vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį padauginus iš koeficiento 2, skaičiuojama dviguba norma. Vartotojams ir abonentams motyvuotame rašte nurodoma, kad tokiu būdu suvartoto geriamojo vandens kiekis bus skaičiuojamas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai.
- Kurioje vietoje ant apskaitos prietaiso (skaitiklio) matomas metrologinės patikros žymuo?
Nuotraukose raudonai apvesta apskaitos prietaiso vieta, kur yra metrologinis patikros žymuo. Skaičius žymi metus, nuo kada galioja metrologinė patikra.
- Ką daryti, jei įtariu, kad geriamojo vandens skaitiklis, kurio metrologinės patikros galiojimo laikas nepasibaigęs, neteisingai rodo?
Jei įtariate, kad geriamojo vandens skaitiklis, kurio metrologinės patikros galiojimo laikas nepasibaigęs, neteisingai rodo, galite skambinti visą parą veikiančiu klientų aptarnavimo telefonu 19118 arba kreiptis į mus raštu dėl neeilinės patikros su prašymu patikrinti skaitiklio tikslumą. Rašyti galite el. paštu info@vv.lt arba siųsti prašymą UAB „Vilniaus vandenys“ Spaudos g. 8-1, LT-01517 Vilnius.
Jei nustatoma, kad apskaitos prietaisas viršija leistinas paklaidų reikšmes, klientui paslauga nieko nekainuoja. Jei nustatoma, kad apskaitos prietaisas neviršija leistinų paklaidų reikšmių, klientui išrašoma PVM sąskaita faktūra apmokėjimui už neeilinės patikros paslaugą pagal galiojančius tarifus. Daugiau informacijos ir papildomų paslaugų kainas rasite ČIA.
- Kaip deklaruoti vandens skaitiklio rodmenis, kai patikrinamas / pakeičiamas skaitiklis?
Tą mėnesį, kuomet yra pakeistas / įrengtas vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis) ar atliktas skaitiklio rodmenų patikrinimas, deklaruoti rodmenų klientams nereikia. Vandens apskaitos prietaiso keitimo / įrengimo / patikrinimo metu specialisto surašyti ir akte užfiksuoti rodmenys priimami kaip klientų deklaruojami.Šį faktą klientas matys mokėjimo pranešime, kurį gaus kitą mėnesį po akto surašymo. Klientų prašome savarankiškai deklaruoti rodmenis tik po to, kai gausite mokėjimo pranešimą.
SVARBU: Ši rodmenų deklaravimo tvarka po apskaitos prietaiso pakeitimo ar patikros atlikimo galioja tik privatiems klientams, t. y. butų ar individualių namų gyventojams.
- Ką daryti sugedus (sustojus) geriamojo vandens skaitikliui?
Apie geriamojo vandens skaitiklio gedimą prašome nedelsiant mums pranešti visą parą veikiančiu klientų aptarnavimo telefonu 19118.
Jei keičiamas sugedęs vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis), jo rodmenys nėra fiksuojami kaip faktiniai. Fiksuojami tokie rodmenys, iki kurių priskaičiuota paskutiniame Jūsų gautame mokėjimo pranešime.
- Remontuoju namus, noriu pašalinti vieną iš namuose esančių šalto vandens skaitiklių (mažinu namuose esančių sanitarinių mazgų skaičių). Ar galiu tai padaryti?
Ne, pats klientas to padaryti negali. Demontavus skaitiklį pačiam klientui tai bus fiksuojama kaip savavališki veiksmai – už tai yra numatytos sankcijos. Klientui reikia kreiptis į bendrovės klientų aptarnavimo centrą, telefonu 19118 bei užsakyti demontavimo paslaugą.
Pažymime, kad skaitiklio demontavimo paslauga yra mokama; kainas galite rasti čia.
- Laistymo skaitiklis – kada ir kaip galima jį įsirengti?
Skaitiklis laistymui įrengiamas kliento prašymu, po objekto galutinio pridavimo, t. y. atlikus visas privalomas paslaugas, kuomet objektas prijungtas prie vandentiekio infrastruktūros pagal projektą ir prisijungimo sąlygų reikalavimus ir kai yra sudaryta neterminuota „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis“. Poskaitiklio laistymo vandens apskaitai įrengimui klientas turi paruošti atšaką už įvadinio skaitiklio su įrengtu ventiliu. Pagrindiniai reikalavimai: skaitikliui palikti 80 mm vietos, o jei ateityje planuojama įsirengti laistymo sistemą – reikia palikti 130 mm. Principinė apskaitos mazgo su laistymu schema ČIA.
PASTABA: Kalnėnų / Gulbinų kvartalų gyventojams laistymo reikmėms apskaitos prietaiso įrengti nėra galimybės dėl išnaudotų minimų kvartalų vandentiekio infrastruktūros pajėgumų. Minėta informacija buvo nurodyta išduotose Prisijungimo sąlygose: „ Draudžiama projektuoti ir įrengti apskaitą laistymo reikmėms nuo bendro naudojimo vandentiekio tinklo. Vandens tiekimas laistymui gali būti numatomas tik iš kitų privačių vietinių vandens šaltinių“.
- Kodėl po skaitiklio keitimo galėjo padidėti vandens suvartojimas?
Išmanusis (ultragarsinis) šalto vandens apskaitos prietaisas yra sertifikuotas, atitinka visus ES standartus ir vandens suvartojimą fiksuoja ypatingai tiksliai – pilną srautą litro tikslumu. Dažnu atveju, mechaniniai skaitikliai nepilnai fiksuoja suvartoto vandens kiekį (nefiksuoja mažo vandens pralaidumo), o naujai įrengtas išmanusis skaitiklis fiksuoja pilną srautą.
Jei vandens suvartojimas yra ženkliai didesnis, rekomenduojama patikrinti ar nėra nutekėjimo vidaus tinkluose, nes tai yra viena iš pagrindinių didesnio suvartojimo priežasčių.
Vidaus tinklų nutekėjimas gali būti sunkiai pastebimas ir gali atsitikti tokiose vietose kaip tualetai, vonios kambariai, dušai arba kitos vandens naudojimo vietos. Nutekėjimas gali būti dėl nuolatinio lašėjimo iš kranų, nuotekų nuostolių ar sugadintų vamzdžių.
Norint patikrinti, ar yra vidaus tinklų nutekėjimas, galima atlikti keletą veiksmų:
- Patikrinti visus kranus, dušo galvutes ir tualetus, ar jie yra uždaryti ir ar nėra akivaizdžių nutekėjimų.
- Patikrinti ar nesugedęs WC prisipildymo mechanizmas: skaitiklio keitimo metu meistrui uždarius / paleidus vandenį vėl susidrumsčia vanduo ir tos drumzlės užkemša tualeto prisipildymo mechanizmą, todėl tualeto bakelyje neužsidaro vožtuvas ir gali nuolat bėgti vanduo. Tokiu atveju, reikia tvarkyti tualeto prisipildymo mechanizmą.
- Patikrinti ar nesugedęs WC nuleidimo mechanizmas: pripildyti tualeto bakelį vandens, uždaryti visur vandenį ir po pusvalandžio patikrinti ar bakelyje nėra sumažėjęs vandens kiekis.
- Patikrinti ar yra sandarūs vidaus tinklai ir nėra slėgių skirtumų: uždaryti karšto vandens ventilį prieš karšto vandens skaitiklį ir atsukti karšto vandens čiaupą – PATIKRINTI ar nesisuka ŠALTO VANDENS SKAITIKLIS. Jei sukasi – problema – vidaus tinkluose, galimai reikia susitvarkyti maišytuvą (nesandarus) ir susimontuoti atbulinius vožtuvus ant abiejų (karšto ir šalto vandens sistemų) kad nepermuštų krypties dėl slėgių skirtumo (kreiptis į namo administratorių).
- Jei yra vandens gerinimo įranga (filtrai), gali atsitikti, kad jų atbulinis vožtuvas sugenda arba sugenda elektroninė sistema ir nuolat būna įsijungusi prasiplovimo funkcija – taip naudojamas vanduo.
- Galima išjungti visas vidaus vandens vamzdžių sistemas ir stebėti, ar skaitiklis vis dar registruoja vandens srautą. Jei taip, tai rodo nutekėjimą ir reikėtų kreiptis į specialistus (santechniką), kad būtų išsiaiškinta nutekėjimo priežastis.
- Jei visiškai neįmanoma nustatyti nutekėjimo priežasties, rekomenduojama susisiekti su specialistais, kurie gali atlikti išsamesnį vidaus tinklų patikrinimą ir nustatyti, ar yra nutekėjimas.
- Kam reikalingas atbulinis vožtuvas ir kokios pasekmės gali kilti, kai jis neveikia tinkamai arba nėra įrengtas?
Atbulinis srautas gali susidaryti tiek vandentiekio tiek ir nuotekų tinkle. Kai nėra įrengto atbulinio vožtuvo arba jis neveikia tinkamai gali kilti tam tikrų problemų.
Dažnu atveju, dėl per didelio nuotekų momentinio srauto išsiliejus buitinėms arba lietaus nuotekoms įvyksta užsikimšimas/užtvindymas.
Štai dar keletas galimų pasekmių:
- Atbulinio vožtuvo funkcija yra užkirsti kelią nuotekų atvirkštiniam srautui. Jei šis srautas nekontroliuojamai grįžta į sistemą, tai gali sukelti užkimšti kanalizacijos linijas, kas gali sukelti nuotekų išsiliejimą, nemalonų kvapą.
- Atvirkštiniai vandens srautai gali sugadinti įrangą, pvz., boilerius, vandens siurblius, šildymo elementus ir pan.
- Atvirkštinis vandens srautas gali sukelti staigius slėgio svyravimus sistemoje. Tai gali turėti neigiamą poveikį vidaus tinklams.
- Atvirkštinis vandens srautas gali sukelti avarines situacijas.
Atbulinio vožtuvo įrengimu turi pasirūpinti patys klientai, t. y. reikia kreiptis į kompetentingus specialistus ar įmonę, kurie dirba su tokių sistemų montavimu. Atbulinis vožtuvas būtinas norint užtikrinti vienos krypties srautą ir apsaugoti sistemą nuo nepageidaujamų kvapų ir atvirkštinių perteklinių srautų, kurie galėtų sukelti nuotekų išsiliejimą.
- Kodėl išmanusis (ultragarsinis) apskaitos prietaisas gali būti įrengtas atvirkščiai („aukštyn kojomis“)?
Išmanieji (ultragarsiniai) skaitikliai yra montuojami atsižvelgiant į vandens tėkmę,t. y. jei vandens padavimo kryptis yra iš viršaus, tai skaitiklis yra pastatomas atsižvelgiant į ant skaitiklio korpuso atvaizduotą rodyklę, kuri rodo vandens tekėjimo kryptį. Gyventojams dėl šios priežasties gali susidaryti neteisingas įspūdis, kad išmanusis (ultragarsinis) skaitiklis sumontuotas atvirkščiai. Taip gali atrodyti ir dėl skaitiklio gaminimo konstrukcijos (išmaniojo skaitiklio ciferblatas nesisuka, kaip prieš tai buvusių mechaninių apskaitos prietaisų), tačiau patikiname, kad vanduo apskaitomas ir apskaitai duomenys yra teikiami teisingai.
- Ar daugiabutis, administracinės, gamybiniams, poilsio paskirties patalpos gali įrengti laistymo skaitiklį?
Apskaitos prietaiso įrengiamas esamiems klientams: daugiabučiams, administraciniams, gamybiniams, poilsio paskirties patalpoms, turint pastovią sutartį (neterminuotą), kai projekte laistymo skaitiklis nebuvo numatytas.
Norint įrengti skaitiklį želdinių laistymui būtina užpildyti paraišką prisijungimo sąlygoms gauti https://www.vv.lt/imonems/prisijungimo-salygos-imonems. Paraiškoje būtina nurodyti, kad reikalingas skaitiklis želdinių laistymui bei pridėti želdinių planą – t.y. projektuotojo (architekto, projekto vadovo) parengtą sklypo planą su projektuojamais želdiniais (kampiniame štampe turi būti nurodyta, kad sklypo planas su projektuojamais želdiniais, arba sklypo želdinių planas).
Gavę prisijungimo sąlygas turėsite pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ skaitiklio įrengimo projektą suderinimui. Reikalavimai projektui bus nurodyti prisijungimo sąlygose.
Pažymime, kad nepateikus želdinių plano, paraiška nepriimama ir prisijungimo sąlygos neišduodamos.
-
Atsiskaitome pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį, norime įsirengti skaitiklį (-ius) ir atsiskaityti pagal jo (-ų) rodmenis – kada ir kaip galima jį įsirengti?
Bendrabutis: Jeigu butas/kambarys yra su bendro naudojimo patalpomis (bendrabutis) – pirmiausia turite kreiptis dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, parengti prisijungimo projektą, jį suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“, gauti pritarimą jungtis prie tinklų ir pasirašyti sutartį. Tik tuomet bus įrengtas skaitiklis.
Butas: prašome kreiptis į įmonę ar santechnikus, kurie teikia santechnikos paslaugas, kad paruoštų vietą skaitiklio prijungimui (paliekant 110 mm tarpą skaitikliui įrengti). Jeigu skaitiklį įrengti planuojama nišoje ar su uždaromomis durelėmis, minėtos durelės privalo būti pakankamo dydžio, kad būtų užtikrintas priėjimas ir, esant reikalui, būtų galima pakeisti skaitiklį. Visus darbus, kuriuos atliks pasirinkta įmonė ar santechnikas, klientas privalo derinti su pastatą administruojančia įmone/bendrija, kuri ir eksploatuoja vidaus tinklus.
Pažymime, kad UAB „Vilniaus vandenys“ skaitiklį įrengia savo lėšomis.
- Kur kreiptis, jei bute įvyko vandentiekio avarija?
Namo vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynus eksploatuoja daugiabutį namą prižiūrinti organizacija (daugiabučio namo savininkų bendrija ar kita daugiabutį namą administruojanti įmonė). Todėl įvykus vandentiekio avarijai bute reikia kreiptis į daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ar į daugiabutį namą administruojančią bendrovę.
Jei likviduojant avariją reikia nuimti vandens skaitiklio plombą, namą eksploatuojančios organizacijos atstovas privalo surašyti aktą, kuriame turi būti užfiksuoti vandens skaitiklio rodmenys plombos nuėmimo metu. Aktas turi būti surašytas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo abi šalys, vienas egzempliorius paliekamas Jums. Likvidavus avariją, apie šį faktą turite nedelsiant mus informuoti visą parą veikiančiu klientų aptarnavimo telefonu 19118. Tada sutartu laiku į namus atvykęs specialistas vėl užplombuoja vandens skaitiklį.
- Kur kreiptis, jei įvyko lauko vandentiekio ar nuotekų avarija?
Jei įvyko vandentiekio ar nuotekų tinklų avarija lauko tinkluose, stipriai pablogėjo geriamojo vandens kokybė, kviečiame nedelsiant pranešti nemokamu telefonu avarijoms registruoti 8 800 10880.
- Kaip žiemą apsaugoti vidaus vandentiekio vamzdynus nuo užšalimo?
Tinkamai ir laiku nesutvarkyti, neprižiūrėti inžineriniai tinklai ir būstas gali sukelti daugybę rūpesčių ir nemalonumų žiemos metu. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ Dispečerinė tarnyba šaltuoju periodu gauna nemažai skundų dėl užšalusių vandentiekio tinklų, įvadų ar apskaitos mazgų. Dauguma atvejų vanduo užšąla vartotojo eksploatuojamame vamzdyne. Dažniausia to priežastis – per sekliai pakloti vandentiekio vamzdžiai, minusinė patalpų, kur yra vamzdynai, apskaitos mazgai ir uždaromoji armatūra, temperatūra.
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003, patalpų, kuriose yra inžineriniai įrengimai, temperatūra neturi būti mažesnė kaip +5 ºC. Tačiau, kaip rodo statistika, vartotojai laiku nepasirūpina, kad jų nuosavybėje ar teritorijoje esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai įrengti, o patalpos apsaugotos nuo šalčio.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose nurodoma, kad daugiabučio namo administratorius turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti inžinerinių sistemų saugų naudojimą bei profilaktiką. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatyta, kad abonentai (vartotojai) teisės aktuose nustatyta tvarka privalo prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas.
Individualių namų savininkai, jungdamiesi prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, turėtų atkreipti dėmesį į STR keliamus reikalavimus dėl vandentiekio tinklų gylio.
Individualių namų savininkai, jungdamiesi prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, turėtų atkreipti dėmesį į STR keliamus reikalavimus dėl vandentiekio tinklų gylio.Kad žiemą išvengtumėte nepatogumų ir nuostolių, rekomenduojame:
- papildomai termoizoliacinėmis medžiagomis apšiltinti nešildomose patalpose esančius vandentiekio įrengimus ir vamzdynus;
- užtikrinti, jog vartotojų teritorijoje esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai nebūtų užstatyti, neprieinami, užtvindomi, neužšaltų, neapledėtų tinklų šulinių dangčiai, neužlietų paviršinis vanduo (vandentiekio ir nuotekų tinklų šuliniai turi būti sandariai uždengti dangčiais);
- jei užšalo vandentiekio įrenginiai ar vamzdynai, šildyti karštu vandeniu, elektriniais šildytuvais ir jokiu būdu nešildyti atvira ugnimi, nes gali sugesti skaitiklis ar išsilydyti įrengimų medžiagos;
- jei oro temperatūra atšąla iki 30 ar net 40 laipsnių šalčio, leisti vandeniui tekėti iš čiaupo bent silpna srovele;
- įvykus avarijai, pranešti mums avarijoms registruoti skirtu nemokamu telefonu 8 800 10880.
- Kas atsako už namo vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimą?
Už daugiabučio namo vidaus vandentiekio, nuotekų ir kitų tinklų eksploatavimą atsako namo administratorius (namą administruojanti bendrovė) arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
- Kas nustato vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribas?
Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribas nustato „Vilniaus vandenys“ pagal tinklų turtinę priklausomybę.
- Ką daryti sugedus (sustojus) geriamojo vandens skaitikliui?
Apie geriamojo vandens skaitiklio gedimą prašome nedelsiant mums pranešti visą parą veikiančiu klientų aptarnavimo telefonu 19118.
- Remontuoju vonios kambarį, noriu laikinai nuimti vandens skaitiklį, bet jo prijungimas užplombuotas. Ką turėčiau daryti?
Skambinkite mums klientų aptarnavimo telefonu 19118, susitarsime dėl specialisto vizito. Jis atvykęs nuims skaitiklio plombą, o pasibaigus remontui, atvyks užplombuoti skaitiklį.
- Kokius dokumentus turėčiau pateikti bendrovei „Vilniaus vandenys“, patyrus žalą (turto sugadinimas) dėl vandentiekio avarijos arba suprastėjusios vandens kokybės?
Siekiant žalos atlyginimo klientas bendrovei turėtų pateikti pretenziją (trumpai aprašant problemą ir sugadintą turtą), kliento kontaktinius duomenis, sugadintos buitinės technikos nuotrauką ar kitą informaciją, reikalingą jos identifikavimui (pvz.: buitinės technikos prietaiso pagaminimo data, gamintojas, modelis ar pan.), sugadintos buitinės technikos / filtrų defektinį / remonto aktą (su aiškia informacija, kokia gedimo priežastis ir remonto kaštai) bei patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaita faktūra ir kt.).
- Kokios jūsų rekomendacijos, vykstant vamzdynų remonto darbams, įvykus vamzdynų avarijai ar po jos?
- Jei apie planuojamus darbus iš bendrovės gavote informaciją iš anksto, tuomet prašome ir kviečiame pasirūpinti vandens atsargomis. Vandens atsargų turėkite tiek, kad jų užtektų ne tik sustabdžius vandens tiekimą, bet ir jį atnaujinus, kol bus šalinami neišvengiami darbų padariniai.
- Drumstas vanduo gyventojams nėra pavojingas, tačiau naudoti jį gali būti nemalonu. Todėl tokį vandenį rekomenduojame gerti tik virintą. Vandens drumstumas po rekonstrukcijos ar avarijų likvidavimo tinkluose darbų (sustabdžius ir atnaujinus vandens tiekimą senuose vandentiekio tinkluose) yra gana dažnas ir neišvengiamas padarinys. Nors didžioji dalis susidrumstusio vandens po atliktų darbų ir yra išleidžiama pro vandens hidrantus, tačiau nedidelė dalis sudrumsto vandens gali patekti ir į gyventojų čiaupus. Drumstą vandenį sudaro mikroelementai ir mineralai: geležis, manganas, kalcis, magnis ir kt., kurie yra būtini sklandžiai žmogaus organizmo veiklai užtikrinti. Toks vanduo nėra pavojingas žmogaus sveikatai ar gyvybei, tačiau labai nepatrauklios išvaizdos.
- Jei po nutraukto vandens tiekimo iš čiaupo pasigirsta neįprasti garsai – tai vamzdynuose susikaupęs oras. Išgirdus iš čiaupo sklindantį panašų garsą patariama atsukti čiaupą ir trumpai palaukti. Pradžioje iš čiaupo vanduo gali bėgti su pertrūkiais, tačiau šiek tiek palaukus, srovė išsilygins. Vandeniui pradėjus bėgti įprastai jo spalva gali būti pakitusi – t. y. vanduo gali būti susidrumstęs.
- Jei po nutraukto vandens tiekimo pasikeitė vandens slėgis (silpnesnė nei įprastai vandens srovė), patikrinkite čiaupo sietelį (čiaupo gale esantį tinklelį). Čiaupo sietelį paprasta nusukti pasinaudojant santechniniu raktu ar replėmis. Atsukę ir nuėmę sietelį – išvalykite ant jo susikaupusias nuosėdas. Jei vandens slėgis pasikeitė visuose namuose esančiuose čiaupuose – problema gali būti susijusi su vandens skaitikliu. Tokiu atveju „Vilniaus vandenų“ brigados bus pasirengusios jums pagelbėti. Susisiekti su mumis ir pranešti apie vandens slėgio ar kokybės sutrikimus galite el. paštu info@vv.lt, tel. nr. 19118 arba 8 80010880.
- Kam reikalingas atbulinis vožtuvas ir kokios pasekmės gali kilti, kai jis neveikia tinkamai arba nėra įrengtas?
Kai nėra įrengto atbulinio vožtuvo arba jis neveikia tinkamai gali kilti tam tikrų problemų. Dažnu atveju, dėl per didelio nuotekų momentinio srauto išsiliejus buitinėms arba lietaus nuotekoms įvyksta užsikimšimas/užtvindymas.
Štai dar keletas galimų pasekmių:
- Atbulinio vožtuvo funkcija yra užkirsti kelią nuotekų atvirkštiniam srautui. Jei šis srautas nekontroliuojamai grįžta į sistemą, tai gali sukelti užkimšti kanalizacijos linijas, kas gali sukelti nuotekų išsiliejimą, nemalonų kvapą.
- Atvirkštiniai vandens srautai gali sugadinti įrangą, pvz., boilerius, vandens siurblius, šildymo elementus ir pan.
- Atvirkštinis vandens srautas gali sukelti staigius slėgio svyravimus sistemoje. Tai gali turėti neigiamą poveikį vidaus tinklams.
- Atvirkštinis vandens srautas gali sukelti avarines situacijas.
Atbulinio vožtuvo įrengimu turi pasirūpinti patys klientai, t. y. reikia kreiptis į kompetentingus specialistus ar įmonę, kurie dirba su tokių sistemų montavimu. Atbulinis vožtuvas būtinas norint užtikrinti vienos krypties srautą ir apsaugoti sistemą nuo nepageidaujamų kvapų ir atvirkštinių perteklinių srautų, kurie galėtų sukelti nuotekų išsiliejimą.
- Kaip sužinoti savo nuotekų ir/ar vandentiekio tinklų atsakomybės ribas?
Norėdami sužinoti, iki kurios vietos jūsų nuotekų ir vandentiekio tinklus eksploatuoja UAB „Vilniaus vandenys“, galite naudotis įmonės žemėlapių naršykle. Štai, kaip tai padaryti:
- Apsilankykite „Vilniaus vandenų“ žemėlapių naršyklėje šiuo adresu: Vilniaus vandenų žemėlapis.
- Pasirinkite antrąjį žemėlapį „Vandentiekio ir nuotekų tinklai“.
- Kairiajame žemėlapio kampe yra paieškos langelis – įveskite savo adresą arba vietą, kurios tinklų atsakomybės ribas norite sužinoti.
- Žemėlapyje matysite skirtingų spalvų linijas, kurios atspindi tinklų priklausomybę ir atsakomybės ribas.
- Žemėlapio legendoje rasite detalią informaciją apie tai, ką reiškia kiekviena spalva.
- Peržiūrėję žemėlapį, galėsite aiškiai matyti, iki kurios vietos „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio ir nuotekų tinklus, o kur prasideda jūsų atsakomybė.
Jeigu turite papildomų klausimų ar nesate tikri dėl žemėlapyje pateiktos informacijos, visada galite susisiekti su „Vilniaus vandenimis“ tiesiogiai.
- Kada gausime paimtų nuotekų mėginių tyrimų rezultatus?
Jei paimto nuotekų mėginio laboratorinio tyrimo siuntimo akte, kurio vienas egzempliorius paliekamas kliento atstovui, nurodoma, kad bus tiriami metalai, tuomet tyrimo rezultatai bus pateikti per 20 kalendorinių dienų nuo mėginio paėmimo dienos. Jei šiame akte nenurodoma, kad bus tiriami metalai, tyrimo rezultatus pateiksime per 10–11 kalendorinių dienų nuo mėginio paėmimo dienos. Privalomai pateikiami tik tų mėginių rezultatai, kuriuose nustatyti taršos viršijimai, ir pakartotinių tyrimų rezultatai.
- Ką reiškia specifinių medžiagų įkainis PVM sąskaitoje faktūroje?
Šis įkainis nurodo papildomą nuotekų, kuriose dėl juridinio asmens vykdomos veiklos ypatumų buvo nustatyta padidėjusi ir /ar savitoji tarša, valymo kainą Eur/m3.
- Kas yra padidėjusi tarša?
Padidėjusi tarša – nuotekų tarša, kai teršalų koncentracija į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamose nuotekose didesnė už bazinį nuotekų užterštumą. Padidėjusios taršos mokesčio skaičiavimai atliekami biocheminiam deguonies suvartojimui per septynias paras (BDS7), skendinčioms medžiagoms (SM), bendrajam azotui (N) ir bendrajam fosforui (P). Nuotekų valymo paslaugų kainos už padidėjusią taršą skaičiavimą ir taikymą reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimu patvirtintas Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašas.
- Kas yra savitoji tarša?
Savitoji tarša – su nuotekomis į bendrovės eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamos teršiančios medžiagos, kurių bazinis nuotekų užterštumas, vadovaujantis VERT patvirtintu Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, nebuvo nustatytas ir kurios viršija Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priede nustatytas ribines teršalų koncentracijas į nuotekų surinkimo sistemą ir / arba 1 priede nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas į gamtinę aplinką. Mokestis už savitąją (sunkiųjų metalų, riebalų, naftos angliavandenilių ir kitų savitosios taršos nuotekų) taršą klientams skaičiuojamas, kai teršalų koncentracija viršija ribinę teršalų koncentraciją.
- Kas bus, jeigu nustatyta padidėjusi ir / ar savitoji tarša? Kaip tai atsispindės sąskaitoje už nuotekų tvarkymą?
Jei juridinio asmens išleidžiamose nuotekose nustatoma tokia tarša, ji apmokestinama specifinių medžiagų įkainiu. Šis įkainis PVM sąskaitoje faktūroje išskiriamas atskira eilute kiekvienam mokėtojo objektui, kuriame buvo nustatyta tarša. Toks mokestis taikomas nuo mėginio paėmimo datos iki sekančio mėginio paėmimo datos arba kliento pageidavimu iki imto pakartotinio mėginio paėmimo datos.
- Ar sutartyje nurodytos leidžiamų išleisti teršiančių medžiagų koncentracijos reiškia, kad už šias nurodytas teršalų koncentracijas netaikomas joks papildomas mokestis?
Ne. Jei sutartyje nurodyti teršiančių medžiagų dydžiai yra didesni nei bazinė tarša arba ribinės teršalų koncentracijos, visam juridinio asmens išleidžiamam nuotekų kiekiui objekte, dėl kurio sudaryta nuotekų tvarkymo sutartis, taikomas papildomas teršiančių medžiagų įkainis už nuotekų valymą.
- Kokios sankcijos taikomos, kai išleidžiamų nuotekų užterštumas viršija infrastruktūros galimybių ribines vertes?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais bei Nuotekų tvarkymo aprašu, viršijus infrastruktūrų galimybių ribines vertes, bendrovė:
- Stacionariems taršos šaltiniams taiko baudą, lygią 10 procentų nuo visų tuo pačiu adresu esančių objektų, kurių bent viename buvo nustatytas nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių viršijimas, paskaičiuotos mokėtinos Nuotekų tvarkymo paslaugų sumos (be PVM) už ataskaitinį laikotarpį, kai buvo nustatytas nuotekų užterštumas, viršijęs nuotekų infrastruktūros galimybių ribines vertes.
-
Nuotekų vežėjams taiko baudą, lygią 10 procentų nuo visos tai valyklai, į kurią buvo pristatytos nuotekos, viršijusios nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybes, paskaičiuotos mokėtinos nuotekų tvarkymo paslaugų sumos (be PVM) už ataskaitinį laikotarpį, kai buvo nustatytas nuotekų užterštumas, viršijęs nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybes. Nustačius tokį viršijimą, bendrovė išsiunčia klientui pranešimą dėl baudos sumokėjimo. Susipažinti su tokių siunčiamų pranešimų formomis galite paspaudę šias nuorodas:
PRANEŠIMAS DĖL BAUDŲ SKAIČIAVIMO VIRŠIJUS INFRASTRUKTŪROS GALIMYBIŲ RIBAS STACIONARIEMS TARŠOS ŠALTINIAMS
PRANEŠIMAS DĖL BAUDŲ SKAIČIAVIMO VIRŠIJUS INFRASTRUKTŪROS GALIMYBIŲ RIBAS KLIENTAMS, ATVEŽANTIEMS NUOTEKAS ASENIZACIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS
- Kodėl gaunami pranešimai apie nustatytą taršą?
Tokius pranešimus gauna juridiniai ir / arba fiziniai asmenys, vykdantys komercinę veiklą, kurių vykdomos veiklos metu paimtame nuotekų mėginyje buvo nustatyta padidėjusi ir / ar savitoji tarša. Viršijimu laikomas 10 ar daugiau procentų didesnė bent vienos teršiančios medžiagos koncentracija nuotekose, nei klientui sutartimi arba pranešimais nustatytas leidžiamas išleisti nuotekų užterštumas. Arba, kai sutartimi ir / ar pranešimais nėra nustatytas leidžiamas išleisti nuotekų užterštumas, tačiau paimtame mėginyje yra nustatytos 10 ar daugiau procentų didesnė teršiančių medžiagų koncentracija, nei leidžia bazinis nuotekų užterštumas. Tokiuose siunčiamuose pranešimuose „apie nustatytą taršą“ nurodoma, kokios teršiančių medžiagų koncentracijos buvo viršytos.
- Padidėjusios ir / arba savitosios taršos mokesčio skaičiuoklė
- Gavau informaciją apie planuojamus vykdyti vandentiekio tinklų atnaujinimo / plovimo / avarijos padarinių likvidavimo darbus. Ką turėčiau daryti?
Jei apie planuojamus darbus iš bendrovės gavote informaciją iš anksto, tuomet prašome ir kviečiame pasirūpinti vandens atsargomis. Vandens atsargų turėkite tiek, kad jų užtektų ne tik sustabdžius vandens tiekimą, bet ir jį atnaujinus, kol bus šalinami neišvengiami darbų padariniai.
Po darbų atnaujinus vandens tiekimą rekomenduojama šiek tiek nuleisti vandenį krane – tai leis vandens kokybei atsistatyti. Kai vandens kokybė krane vizualiai visiškai atsistatys ir atitiks prieš tai buvusią, tuomet galėsite naudotis savo turima buitine ir sanitarine technika.
Drumstas vanduo gyventojams nėra pavojingas, tačiau naudoti jį gali būti nemalonu. Todėl tokį vandenį rekomenduojame gerti tik virintą. Vandens drumstumas po rekonstrukcijos ar avarijų likvidavimo tinkluose darbų (sustabdžius ir atnaujinus vandens tiekimą senuose vandentiekio tinkluose) yra gana dažnas ir neišvengiamas padarinys. Nors didžioji dalis susidrumstusio vandens po atliktų darbų ir yra išleidžiama pro vandens hidrantus, tačiau nedidelė dalis sudrumsto vandens gali patekti ir į gyventojų čiaupus. Drumstą vandenį sudaro mikroelementai ir mineralai: geležis, manganas, kalcis, magnis ir kt., kurie yra būtini tinkamai žmogaus organizmo veiklai užtikrinti. Toks vanduo nėra pavojingas žmogaus sveikatai ar gyvybei, tačiau labai nepatrauklios išvaizdos.
Jei po nutraukto vandens tiekimo iš čiaupo pasigirsta neįprasti garsai – tai vamzdynuose susikaupęs oras. Išgirdus iš čiaupo sklindantį panašų garsą patariama atsukti čiaupą ir trumpai palaukti. Pradžioje iš čiaupo vanduo gali bėgti su pertrūkiais, tačiau šiek tiek palaukus, srovė išsilygins. Vandeniui pradėjus bėgti įprastai jo spalva gali būti pakitusi – t. y. vanduo gali būti susidrumstęs.
Jei po nutraukto vandens tiekimo pasikeitė vandens slėgis (silpnesnė nei įprastai vandens srovė), patikrinkite čiaupo sietelį (čiaupo gale esantį tinklelį). Čiaupo sietelį paprasta nusukti pasinaudojant santechniniu raktu ar replėmis. Atsukę ir nuėmę sietelį – išvalykite ant jo susikaupusias nuosėdas. Jei vandens slėgis pasikeitė visuose namuose esančiuose čiaupuose – problema gali būti susijusi su vandens skaitikliu. Tokiu atveju „Vilniaus vandenų“ brigados bus pasirengusios jums pagelbėti. Susisiekti su mumis ir pranešti apie vandens slėgio ar kokybės sutrikimus galite el. paštu info@vv.lt, tel. nr. 19118 arba 8 80010880. - Kaip sumažinti geriamojo vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio geriamojo vandens keliamos rizikos žmonių sveikatai?
Vanduo ir energija yra būtini visų procesų, formuojančių mūsų kasdienį gyvenimą, elementai. Daugeliu atvejų vanduo reikalingas energijai gaminti, o energija reikalinga vandeniui išgauti, gerinti ir paskirstyti, taip pat išvalyti nuotekas ir jas pakartotinai panaudoti.
Požeminis vanduo yra pagrindinis gyvybės ciklo elementas, vertingas išteklius ir saugotinas objektas. UNESCO duomenimis, požeminis vanduo sudaro 99% viso skysto gėlo vandens Žemėje. Iš jo 25 % viso paimamo vandens sunaudojama drėkinimui, o pusė buityje naudojamo vandens taip pat gaunama iš požeminio vandens.
Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje, tačiau jis yra ribotas išteklius. Vandens perteklinis naudojimas yra pagrindinė vandens trūkumo priežastis, nes 43–50 % pasaulio gyventojų neturi galimybės gauti geriamojo vandens. JT pranešė, kad tikimasi, kad vandens poreikis iki 2050 metų išaugs 55%.
Žmogui kiekvieną dieną reikia išgerti apie 2-3 litrus geriamojo vandens, dar nemažai jo sunaudojama buityje: gaminant, skalbiant, maudantis ir kt.
Rekomendacijos:- Užsukite iš čiaupo bėgantį vandenį kai jo nenaudojate (pvz. kai muiluojatės rankas).
- Daržoves ir vaisius plaukite vandens dubenyje, o ne po tekančiu čiaupu. Surinkite vandenį, kurį naudojate daržovėms ir vaisiams plauti, o tada vėl naudokite kambariniams augalams laistyti.
- Norėdami plauti indus rankiniu būdu, įsirenkite 2 skyrių plautuves, kad galima būtų plauti ir skalauti atskirai ir tokiu būdu sumažinti vandens suvartojimą bei turėti galimybę pakartotinai panaudoti skalavimo vandenį. Naudokite tinkamą ploviklį ir venkite perteklinio ploviklio naudojimo.
- Nenaudokite tekančio vandens maistui atšildyti. Atitirpinkite maistą šaldytuve.
- Venkite labai apdorotų gėrimų, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų. Gamybos metu jiems gali prireikti dvigubai daugiau vandens, nei yra galutiniame produkte.
- Virdulyje užvirinkite vandenį pagal individualų poreikį, bet ne daugiau.
- Virdami vandenį gaminimui, naudokite matavimo indą, kad įsitikintumėte, jog nesunaudojate daugiau vandens nei reikia patiekalui paruošti. Taip pat būtinai uždenkite puodą, kad sutaupytumėte energijos.
- Šaltiems gėrimams laikykite ąsotį vandens šaldytuve, o ne leiskite iš čiaupo kol vanduo atšals. Tokiu būdu kiekvienas lašas nutekės į jus, o ne į kanalizaciją.
- Kiekvieną dieną skirkite vieną stiklinę geriamam vandeniui arba pripildykite vandens butelį. Taip sumažės plaunamų stiklinių skaičius.
- Efektyviai naudokitės indaplove: neskalaukite indų prieš įkraunant juos į indaplovę, naudokite eko režimą; pilnai prikraukite indaplovę.
- Pamerkite puodus ir keptuves, o ne leiskite vandeniui bėgti kol juos plaunate.
- Kilimui valyti naudokite miltelius, o ne vandenį ar garus.
- Maudykitės duše (sunaudojama apie 50 l vandens) vietoje pilnai prileistos vonios (100-150 l vandens). Sutrumpinkite dušo laiką minute ar dviem.
- Prieš maudantis vonioje, užkimškite vonią prieš atsukdami vandenį ir kol vonia prisipildys reguliuokite vandens temperatūrą.
- Mažus vaikus maudykite vonioje vieną po kito, o ne atskirose voniose.
- Užsukite vandenį kai valotės dantis.
- Užsukite vandenį kai plaunate plaukus.
- Užsukite vandenį kai skutatės.
- Pilnai užpildykite skalbimo mašinos būgną skalbiniais bei skalbkite drabužius tik esant būtinybei.
- Užuot naudoję oro drėkintuvą, drėkinkite orą padžiaudami išskalbtus drabužius patalpos viduje.
- Įsigyjant naują buitinę techniką ar prietaisus rinkitės juos su aukštesne energijos efektyvumo klase bei mažesniu vandens suvartojimo kiekiu (indaplovės, skalbimo mašinos, garinės viryklės, ledo gaminimo aparatai).
- Atnaujindami buitinę techniką pakeiskite vandeniu aušinamus į oru aušinamus, nes sutaupysite ne tik vandenį, bet ir energiją.
- Tikrinkite ir iškart suremontuokite sugędusią ar nesandarią/ varvančią vandenį naudojančią buitinę techniką ar prietaisus, kuriuose gali atsirasti vandens nuostoliai (sugedę tualetai, vandens čiaupai, maišytuvai, sutrūkę ir praleidžiantys vandenį vamzdynai).
- Į tualeto baką įpilkite maisto dažų. Jei jis prasiskverbia į unitazo dubenį nenuleidžiant vandens – yra nuotėkis.
- Atnaujinkite pasenusį tualetą efektyvesniu, kuris turi dviejų tipų vandens nuleidimą.
- Naudokite mažesnio pralaidumo vandens įrenginius (čiaupų aeratoriai, taupios dušo galvutės).
- Naudokite kur galima sensorinius vandens čiaupus.
- Žinokite kur yra jūsų pagrindinis vandens uždarymo vožtuvas. Taip galite sutaupyti vandens ir išvengti žalos namams avarijos atveju.
- Užsukite pagrindinį vandens vožtuvą, jeigu paliekate savo namus ilgesniam laikui.
- Nuplaukite naminius gyvūnus kieme, kad nubėgusiu vandeniu būtų palaistyta veja.
- Nenaudokite pramoginių vandens žaislų, kuriems reikalingas nuolatinis vandens srautas
- Sodui ir daržui laistyti naudokite ne geriamąjį vandenį, bet surinktą lietaus vandenį.
- Įsirenkite lašelines augalų laistymo sistemas.
- Naudokite laistymui tik tiek vandens, kiek iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į realius augalų vandens poreikius, dirvožemio drėgmės būklę ir orų prognozes.
- Nelaistykite atvira žarna, o vietoj to naudokite spyruoklinius purkštukus.
- Jeigu naudojama automatinė laistymo purkštukais sistema, tai laistymo purkštukų sistemą parinkti tokią, kuri optimaliai būtų instaliuota ir laistytų tik numatytą laistymo teritoriją, o ne namą, šaligatvį ar gatvę.
- Į savo drėkinimo sistemos valdiklį instaliuokite lietaus jutiklį, kad sistema neveiktų lyjant.
- Laistykite augalus tik esant būtinybei ir darykite tai anksti ryte arba vėlai vakare (4–7 val. arba 18–21 val.), kad būtų sumažinti garavimo nuostoliai.
- Aplink lauko augalus paskleiskite mulčią, kad sutaupytumėte daugiau vandens.
- Norėdami sumažinti vandens švaistymą ant nuožulnios vejos, laistykite vandeniu penkias minutes ir pakartokite du ar tris kartus.
- Nukreipkite vandenį iš lietaus latakų ir ŠVOK sistemų į vandenį mėgstančius augalus ar sodus, kad automatiškai sutaupytumėte vandens.
- Nustatykite savo vejapjovę į aukštesnį pjovimo nustatymą. Aukštesnė veja geriau užtemdo šaknis ir sulaiko dirvožemio drėgmę nei tada, kai žolė labai trumpai nupjauta.
- Nelaistykite vejos vėjuotomis dienomis, kai didžioji dalis vandens išgaruoja.
- Sugrupuokite augalus su panašiomis drėkinimo poreikio charakteristikomis, kad išvengti perlaistymo arba nepakankamo laistymo.
- Laistydami sodą nustatykite virtuvės laikmatį, kad primintų, kada sustoti.
- Naudokite šluotą šaligatvių, važiuojamųjų takų, automobilių stovėjimo aikštelių, teniso kortų, baseinų ar kitų kietų paviršių valymui, o ne plaukite su žarna.
- Tvarkymo darbams paviršių valymui ir plovimui naudokite ne aukšto slėgio purkštukus ir žarnas, bet šluostę.
- Vykdykite vandens suvartojimo stebėseną.
Tokiu būdu, optimizuojant vandens suvartojimą ir atitinkamai mažinant energijos suvartojimą, gerinamas aplinkos tvarumas. Beje, požeminis vanduo gali būti naudojamas tik tiek, kiek jis gali būti atnaujinamas, nes perteklinis naudojimas kelia grėsmę ne tik kiekybei, bet ir kokybei. Žmogaus ūkinė veikla – vandens paėmimas, tarša gali sumažinti vandens išteklių kiekį, pabloginti su požeminiu vandeniu susijusių paviršinio vandens ir žemės paviršiaus ekosistemų būklę, pabloginti požeminio vandens kokybę tam tikroje teritorijoje.
Norint išvengti stovinčio vandens rizikos, prieš naudojimą (jeigu vandens čiaupas kurį laiką nebuvo naudotas) reikia vandenį iš čiaupo nuleisti: atsukus čiaupą, leisti jam bėgti 2-3 min., arba užsistovėjusį vandenį naudoti užvirintą.
- Ar galima atliekas mesti į nuotekas? Ką daryti su maisto atliekomis bei buityje panaudotais riebalais?
Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet – gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų. Tačiau „Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad tvarūs kasdieniai įpročiai buityje dar nėra susiformavę, nes į nuotekas dažnai metamos įvairios atliekos, kurių vieta – mišriųjų atliekų konteineriuose.
Dažniausiai apklaustieji kaip aplinką tausojančius įpročius, kuriuos išsiugdė per pastaruosius kelerius metus, įvardina tai, kad nereikalingus daiktus ar drabužius atiduoda kitiems (41 proc.), vengia plastikinių pakuočių ir gaminių (34 proc.), įsigyja naudotų gaminių (31 proc.).
41 procentas apklaustųjų teigia į nuotekas nemetantys jokių atliekų, tačiau klausinėjant apie į nuotekas metamas skirtingas atliekų rūšis, apklaustieji pripažįsta, kad kai kurios atliekos į kanalizaciją jų namuose nukeliauja net kartą ar du per savaitę.
Bendrovės valdomos valyklos išvalo nuotekas iki reikiamų parametrų, o atlikdamos valymą taiko žiedinės ekonomikos principus: į gamtą sugrąžina išvalytą vandenį, o iš nuotekų dumblo gamina antrines žaliavas – kompostą ir biodujas, iš kurių gaminama elektra savoms reikmėms. Tačiau valymo procese per metus atskiriama tūkstančiai tonų žiedinei ekonomikai netinkančių atliekų.
Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 tonos įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 tonų. Šios atliekos iki valyklos po miestu esančiais vamzdžiais keliauja dešimtis kilometrų, kartais net sudarydamos kamščius. Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo kaštus. Taip pat svarbu atkreipti gyventojų dėmesį, kad fiksuojame į kanalizaciją pilamų riebalų pagausėjimą, jie gadina valymo įrenginius, juos užkemša.
Nuotekų valymas vyksta nuolat, laikantis griežčiausių numatytų standartų, tačiau dažnas gyventojas nesusimąsto, kad į savo tualetą išmesdamas įvairias atliekas elgiasi neatsakingai, neįvertindamas galimo poveikio aplinkai. Apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai, tai daro 46 proc. apklaustųjų, pasenusias maisto atliekas į nuotekas išmeta 38 proc. apklaustųjų, plaukus (35 proc.) ir popierinius rankšluosčius (28 proc.) respondentų.
Nenaudojamus vaistus, pasenusią kosmetiką, sauskelnes ir drėgnas servetėles 1-2 kartus per mėnesį dažniau išmeta vyrai, žemesnio išsimokslinimo apklaustieji.
„Vilniaus vandenų“ ekspertai pastebi, kad augant vartojimui ir buityje didėjant indaplovių bei skalbimo mašinų skaičiui, daugėja į nuotekas patenkančios chemijos. Nuotekas teršia ir buityje gausiai naudojami valymui skirti gaminiai, sintetiniai audiniai, kurie plaunant išskiria mikrodaleles, kai kurios naudojamos kosmetikos priemonės, kuriose yra „amžinųjų chemikalų“ – perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS). Tokioms kosmetikos priemonėms priskiriami kai kurie vandeniui atsparūs tušai, ilgai išliekantys lūpų dažai bei blizgiai ir šveitikliai.
Didėjant gyventojų nulemtai taršai tenka daugiau investuoti į tinkamą nuotekų išvalymą.
Apklausos rezultatai parodo, kad turime įsisenėjusius žalingus įpročius – tylią ir nematomą taršą, kurios mastus kasdien fiksuojame nuotekų valyklose. Dedame didžiules pastangas, kad Neries ir kitų upių, o tuo pačiu ir Baltijos jūros vandens kokybė gerėtų, į aplinką išleidžiame tik išvalytą vandenį. Tačiau prie aplinkos tausojimo turėtų prisidėti ir gyventojai, tinkamai tvarkydami namuose susidarančias atliekas ir atsakingai besielgdami su cheminėmis medžiagomis.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atliekų vieta nėra kanalizacijoje.
Riebalai, pilami į kanalizaciją, lengvai prilimpa prie vamzdžių sienelių, sukietėja ir ją užkemša, gadina valymo įrenginius. Todėl virtuvėje panaudotus ir maisto gaminimui nebetinkamus riebalus rekomenduojama supilti į stiklainį ar kitą sandarų indą ir perduoti atliekų tvarkytojams, kuriuos galima pasirinkti pasinaudojant atliekų tvarkytojų registru.
Vilniaus regiono gyventojai nuo šių metų spalio pabaigos kai kuriose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gali pasiimti specialias 3,5 l talpas, skirtas panaudoto aliejaus surinkimui.
Maisto atliekos – bet koks atliekomis virtęs maistas – turėtų atsidurti buitinių atliekų arba tam skirtuose konteineriuose. Siekiant, kad prie naujosios maisto atliekų rūšiavimo tvarkos pereiti būtų kuo paprasčiau, planuojama vilniečiams jau nuo šių metų gruodžio mėnesio suteikti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpas. Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio bus galima atsiimti Vilniaus m. savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tikslias maisto atliekų tvarkymo priemonių dalinimo vietas ir kitą aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje www.atliekuetiketas.lt.
- Kas yra apsaugos zona?
Atsižvelgiant į LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – Įstatymas), apsaugos zona – tinklų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų, skaidrintuvų, vandens tiekimo bokštų vandenviečių ir nuotekų valyklų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo Įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apribojimai).
Daugiau informacijos apie apsaugos zonas, jų teritorijas, planus ir patvirtinimus kviečiame ieškoti – www.vv.lt/apsaugos-zonos
- Koks yra apsaugos zonos dydis?
Apsaugos zonų dydis nustatomas atskiruose Įstatymo straipsniuose.
Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 m. gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 m. į abi puses nuo vamzdyno ašies po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.
Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.
Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.
Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas.
Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.
Atvirų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona – 100 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.05 iki 5 tūkst. m 3 ); 200 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.2 iki 5 tūkst. m 3); 400 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m 3) ir 500 m. (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst. m 3).
Uždarų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona – 100 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m 3) ir 200 m. (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst. m 3).
Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona nustatoma pagal požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašą.
- Kokiuose dokumentuose nustatoma apsaugos zona?
Apsaugos zonos nustatomos viename iš šių dokumentų:
- Patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose.
- Statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
- Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas).
- Atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami.
- Poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
- Įstatymų, LR Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.
- Kas turi teisę gauti kompensaciją?
Kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą, savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.
- Nuo kada pradedami nagrinėti prašymai kompensacijai gauti?
Prašymo nagrinėjimas bus pradėtas ne anksčiau nei bus įregistruotos teritorijos, t. y. kompensacija gali būti apskaičiuota tik pagal viešajame registre įregistruotą apsaugos zonos plotą.
- Už ką mokamos kompensacijos?
Kompensacijos žemės sklypų savininkams mokamos kaip nuostolių atlyginimas, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudotis žemės sklypu ar jo dalimi pagal paskirtį dėl to, kad žemės sklype buvo atitinkamai nustatyta apsaugos zona.
- Kokius dokumentus turiu pateikti kompensacijai gauti?
Norėdamas gauti kompensaciją žemės savininkas turi pateikti prašymą, kurio formą gali rasti ČIA ir papildomus dokumentus:
1. Įgaliojimą (jeigu prašymą teikia atstovaujantis asmuo).
2. Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pagrindžiantį Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopiją.
3. Teritorijos, patenkančios į Įstatyme nurodytą teritoriją, schemą (jeigu į Įstatyme nurodytą teritoriją patenka teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir prašymą pateikia valstybinės žemės patikėtinis).
4. Dokumentą, kuriuo žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka nustatyta ir pagal kurį įregistruota Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos planą (pateikiama, jeigu yra).
5. Dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patirtus ir (ar) patiriamus realius ir pagrįstus nuostolius įrodančius dokumentus.
6. Dokumentus, įrodančius Kompensaciją turinčio teisę gauti asmens teises į žemės sklypą (jo dalį) ir (ar) nekilnojamąjį daiktą (jo dalį).
7. Dokumentus, pagrindžiančius, kad buvo atlyginta dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo teritorijoje (jos dalyje), sutampančioje su naujai nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), sprendimo išmokėti kompensaciją, taikant kitą kompensavimo metodiką, kopija ir (ar) prašymo išmokėti šią kompensaciją kopiją (pateikiama, jeigu yra).
8. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopiją, (pateikiama, kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo).
- Kokiu būdu turiu pateikti dokumentus?
Prašymą kompensacijai išmokėti ir papildomus dokumentus galite pateikti tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemone – el. paštu info@vv.lt. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
- Kas turi teisę gauti kompensaciją, kai teisė į žemės sklypą perleista tretiesiems asmenims?
Kai prašymą gauti kompensaciją pateikęs asmuo iki kompensacijos išmokėjimo dienos teisę į žemės sklypą perleido tretiesiems asmenims ir ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki kompensacijos išmokėjimo dienos yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis teisės į neišmokėtą kompensaciją perleidimą trečiajam asmeniui, tokiu atveju yra stabdomas kompensacijos išmokėjimas ir laukiama, kol teisę į kompensaciją įgijęs asmuo pateikia prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo ir pateikia papildomus dokumentus.
- Kas turi teisę gauti kompensaciją, kai žemės sklypui nustatyta naudojimo tvarka?
Kai žemės sklypui nustatyta naudojimo tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kompensacija apskaičiuojama ir išmokama tiems bendraturčiams, kurių naudojama pagal naudojimo tvarką žemės sklypo dalis patenka į Įstatyme nurodytą teritoriją, įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį, patenkančią į Įstatyme nurodytą teritoriją.
- Kas teikia prašymą, kai žemės sklypas priklauso vienam ar keliems bendraturčiams?
Kai žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems bendraturčiams, tuomet turi būti pateiktas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) bendraturčių prašymas. Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype nustatytą apsaugos zoną kiekvienam bendraturčiui paskaičiuos UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai gavę prašymą ir papildomus dokumentus.
- Per kiek laiko bus išnagrinėtas prašymas kompensacijai gauti?
Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos nustato, ar žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat asmens, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininko nekilnojamasis turtas patenka į Įstatyme nurodytas teritorijas, įvertina prašymo atitikimą nustatytiems reikalavimams, pasirinktu informavimo būdu informuoja prašymą pateikusį asmenį apie prašymo priėmimą ar nepriėmimą nagrinėti.
- Kada bus išmokama kompensacija?
Vienkartinė kompensacija mokama vieną kartą ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos. Periodinė kompensacija išmokama per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos. Periodinė kompensacija mokama kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus pagal apskaičiuotą dydį, jį išdėstant lygiomis dalimis kasmet.
- Kokie tinklai bus išperkami?
„Vilniaus vandenys“, siekdami įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Vyriausybės 2023-06-07 nutarimą Nr. 440 dėl „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo“, iki 2027 m. gruodžio 31 d. siekia išpirkti privačių fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės forma valdomą infrastruktūrą. Bus išperkami bendro naudojimo tinklai, išskyrus vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus į privačius namus.
- Ar „Vilniaus vandenys“ gali išpirkti tinklus, esančius privačiame sklype?
Ne, negali, išskyrus atvejus, kai tai yra bendro naudojimo tinklai ir jiems yra įregistruotas servitutas.
- Ar bus išperkami Registrų centre neįregistruoti tinklai?
Bus išperkami tik savininko vardu registruoti tinklai.
- Ar tinklai bus išperkami tik Vilniaus mieste?
Tinklai bus išperkami Vilniaus mieste ir rajone, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybių teritorijose.
- Ar bus išperkamas tinklas registruotas keleto savininkų vardu?
Taip, bus išperkamas, jeigu bus pateiktas bendrasavininkų sutikimas/įgaliojimas.
- Ar bus išperkami tinklai, jeigu kadastrinėje byloje bus pateikti/nurodyti įvadai ir išvadai?
Tinklai bus išperkami, kai kadastrinėje byloje bus atskirti bendro naudojimo tinklai nuo įvadų/išvadų.
- Kas apmoka už notarinę sutartį?
Už notaro paslaugas ir notarinę sutartį moka pirkėjas.