Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet – gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų. Tačiau „Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad tvarūs kasdieniai įpročiai buityje dar nėra susiformavę, nes į nuotekas dažnai metamos įvairios atliekos, kurių vieta – mišriųjų atliekų konteineriuose.
Dažniausiai apklaustieji kaip aplinką tausojančius įpročius, kuriuos išsiugdė per pastaruosius kelerius metus, įvardina tai, kad nereikalingus daiktus ar drabužius atiduoda kitiems (41 proc.), vengia plastikinių pakuočių ir gaminių (34 proc.), įsigyja naudotų gaminių (31 proc.).
41 procentas apklaustųjų teigia į nuotekas nemetantys jokių atliekų, tačiau klausinėjant apie į nuotekas metamas skirtingas atliekų rūšis, apklaustieji pripažįsta, kad kai kurios atliekos į kanalizaciją jų namuose nukeliauja net kartą ar du per savaitę.
Bendrovės valdomos valyklos išvalo nuotekas iki reikiamų parametrų, o atlikdamos valymą taiko žiedinės ekonomikos principus: į gamtą sugrąžina išvalytą vandenį, o iš nuotekų dumblo gamina antrines žaliavas – kompostą ir biodujas, iš kurių gaminama elektra savoms reikmėms. Tačiau valymo procese per metus atskiriama tūkstančiai tonų žiedinei ekonomikai netinkančių atliekų.
Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 tonos įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 tonų. Šios atliekos iki valyklos po miestu esančiais vamzdžiais keliauja dešimtis kilometrų, kartais net sudarydamos kamščius. Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo kaštus. Taip pat svarbu atkreipti gyventojų dėmesį, kad fiksuojame į kanalizaciją pilamų riebalų pagausėjimą, jie gadina valymo įrenginius, juos užkemša.
Nuotekų valymas vyksta nuolat, laikantis griežčiausių numatytų standartų, tačiau dažnas gyventojas nesusimąsto, kad į savo tualetą išmesdamas įvairias atliekas elgiasi neatsakingai, neįvertindamas galimo poveikio aplinkai. Apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai, tai daro 46 proc. apklaustųjų, pasenusias maisto atliekas į nuotekas išmeta 38 proc. apklaustųjų, plaukus (35 proc.) ir popierinius rankšluosčius (28 proc.) respondentų.
Nenaudojamus vaistus, pasenusią kosmetiką, sauskelnes ir drėgnas servetėles 1-2 kartus per mėnesį dažniau išmeta vyrai, žemesnio išsimokslinimo apklaustieji.
„Vilniaus vandenų“ ekspertai pastebi, kad augant vartojimui ir buityje didėjant indaplovių bei skalbimo mašinų skaičiui, daugėja į nuotekas patenkančios chemijos. Nuotekas teršia ir buityje gausiai naudojami valymui skirti gaminiai, sintetiniai audiniai, kurie plaunant išskiria mikrodaleles, kai kurios naudojamos kosmetikos priemonės, kuriose yra „amžinųjų chemikalų“ – perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS). Tokioms kosmetikos priemonėms priskiriami kai kurie vandeniui atsparūs tušai, ilgai išliekantys lūpų dažai bei blizgiai ir šveitikliai.
Didėjant gyventojų nulemtai taršai tenka daugiau investuoti į tinkamą nuotekų išvalymą.
Apklausos rezultatai parodo, kad turime įsisenėjusius žalingus įpročius – tylią ir nematomą taršą, kurios mastus kasdien fiksuojame nuotekų valyklose. Dedame didžiules pastangas, kad Neries ir kitų upių, o tuo pačiu ir Baltijos jūros vandens kokybė gerėtų, į aplinką išleidžiame tik išvalytą vandenį. Tačiau prie aplinkos tausojimo turėtų prisidėti ir gyventojai, tinkamai tvarkydami namuose susidarančias atliekas ir atsakingai besielgdami su cheminėmis medžiagomis.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atliekų vieta nėra kanalizacijoje.
Riebalai, pilami į kanalizaciją, lengvai prilimpa prie vamzdžių sienelių, sukietėja ir ją užkemša, gadina valymo įrenginius. Todėl virtuvėje panaudotus ir maisto gaminimui nebetinkamus riebalus rekomenduojama supilti į stiklainį ar kitą sandarų indą ir perduoti atliekų tvarkytojams, kuriuos galima pasirinkti pasinaudojant atliekų tvarkytojų registru.
Vilniaus regiono gyventojai nuo šių metų spalio pabaigos kai kuriose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gali pasiimti specialias 3,5 l talpas, skirtas panaudoto aliejaus surinkimui.
Maisto atliekos – bet koks atliekomis virtęs maistas – turėtų atsidurti buitinių atliekų arba tam skirtuose konteineriuose. Siekiant, kad prie naujosios maisto atliekų rūšiavimo tvarkos pereiti būtų kuo paprasčiau, planuojama vilniečiams jau nuo šių metų gruodžio mėnesio suteikti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpas. Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio bus galima atsiimti Vilniaus m. savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tikslias maisto atliekų tvarkymo priemonių dalinimo vietas ir kitą aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje www.atliekuetiketas.lt.
